Lietuvos aviacijos muziejaus edukacinės programos (EP)

Transcript

1 Lietuvos aviacijos muziejaus edukacinės programos (EP) SKRYDIS PER LIETUVOS ISTORIJĄ Edukacinio užsiėmimo Vardan Lietuvos interaktyvios užduotys Edukacinio užsiėmimo užduotys vykdomos muziejaus ekspozicijos I-oje salėje. Grupė suskirstoma į dvi komandas. Komandoms pateikiama po kubų dėlionę-komplektą (12 vienetų), šių kubų plokštumos apklijuotos su Lietuvos istorija susietų aviacinių vaizdų fragmentais. Kiekviename komplekte yra 4 skirtingi vaizdai su Lietuvoje naudotais orlaiviais, kuriuos valdė drąsūs Lietuvos lakūnai, dar du vaizdus galima sudėti iš bendro abiejų kubų komplektų rinkinio. I-ojo komplekto fotonuotraukos: II-ojo komplekto fotonuotraukos: Edukacinės programos vadovas kiekvienai komandai pateikia po klausimą apie abstrakčias skraidymo aparato charakteristikas, pvz., didžiausią pakilimo aukštį, greitį ir pan. bei po vieną bendrą kuo sudėliotas orlaivis svarbus Lietuvos aviacijos raidai. Nematydamos galimų vaizdų variantų, komandos bando sudėlioti savo nuožiūra pasirinktą dėlionę ir atpažinti ten atvaizduotą orlaivį, kad naudodamosios muziejuje sukaupta, pateikta edukacinio užsiėmimo metu arba kitais būdais sužinota informacija galėtų atsakyti į edukacinės programos vadovo klausimą jau apie konkretų sudėliotą skraidymo aparatą. Edukacinio užsiėmimo metu edukatoriai supažindina dalyvius su visais muziejaus ekspozicijose demonstruojamais orlaiviais, išsamiai pristatydami pačius reikšmingiausius Lietuvos istorijai. Taip pat papasakojama ir apie tokius orlaivius pilotavusius žymius Lietuvos lakūnus. Edukacinio užsiėmimo dalyviai trumpai supažindinami ir su Lietuvos aviacijos muziejaus internetinės svetainės struktūra, informuojami apie svetainės pavadinimą (to 1

2 neakcentuojant). Reikalinga informacija bus sudėta ne pačiose matomiausiose muziejaus svetainės vietose. Laimi ta komanda, kuri greičiausiai ir teisingai atsako į edukacinės programos vadovo pateiktus klausimus. Edukacinės programos dalyviai, įdėmiai klausę ir gerai įsisavinę pateiktą informaciją bei dirbdami komandoje, šią praktinę užduotį gali atlikti be papildomų informacijos šaltinių. Informacinių technologijų gerbėjai gali ( pasinaudodami muziejaus kompiuteriais) reikiamą informaciją susirasti muziejaus svetainėje arba bet kuriame kitame interneto šaltinyje, skelbiančiame tikslius orlaivių aprašymus bei vaizdus palengvinančius užduoties vykdymą. Pagerbus laimėtoją, abi komandos draugiškai sudeda bendrą dėlionę iš visų 24 kubų Lietuvos aviacijos lopšio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo vaizdą iš paukščio skrydžio, kuriame matosi pakilimo ir riedėjimo takai, aerodromo infrastruktūra bei Lietuvos aviacijos muziejaus pastatai ir lauko ekzpozicijoje demonstruojami orlaiviai. Edukaciniame užsiėmime pateikta informacija papildomai užtvirtinama bendros komandų viktorinos metu, teisingų atsakymų autorius paskatinant muziejaus suvenyrais. Klausimai besivaržančiom komandom 1. Bendrasis kuo orlaivis svarbus Lietuvos aviacijos raidai? 2. Koks yra didžiausias šio orlaivio greitis? 3. Koks yra šio orlaivio sparnų mojis? 4. Kiek daugiausiai žmonių (įskaitant įgulą) gali skristi šiuo orlaiviu? 5. Kokia yra didžiausia šio orlaivio starto masė? 6. Kokia yra šio orlaivio paskirtis? Viktorinos apie S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą klausimai 1. Kas ir kada įkūrė Kauno Aleksoto aerodromą, dabar vadinamą S.Dariaus ir S.Girėno aerodromu? A Carinė Rusija 1911 metais; B Kaizerinė Vokietija 1915 metais; 2

3 C Lietuvos Respublika 1918 metais. 2. Koks vežėjas ir kada Lietuvoje pradėjo reguliarius keleivių pervežimo reisus oro transportu? A Lietuvos oro linijos 1928 metais; B Ryanair 1933 metais; C Derluft 1921 metais. 3. Kokių Lietuvoje sukonstruotų karinių lėktuvų pirmieji skrydžiai vyko Kauno aerodrome? A Jurgio Dobkevičiaus DOBI; B Antano Gustaičio ANBO; C visų. 4. Kur įsikūrė pati pirmoji Lietuvos Karo aviacijos bazė? A Šiaulių Zoknių aerodrome; B Vilniaus Kirtimų aerodrome; C Kauno Aleksoto aerodrome. 5. Kokio svarbaus aviacinio įvykio minios kauniečių laukė 1933 metų liepos dienomis Kauno aerodrome? A parskrendančios Atlanto vandenyną įveikusios S. Dariaus ir S. Girėno Lituanica; B naujausių serijinių Antano Gustaičio sukonstruotų ANBO-IV palydėtuvių skrydžiui aplink Europą; C pirmųjų Lietuvos sklandytojų pasirodymų ore. 6. Kur planavo nusileisti antrojo lietuvių transatlantinio skrydžio didvyris Feliksas Vaitkus pilotuodamas Lituanica II? A Vilniaus aerodrome; B Kauno Aleksoto aerodrome; C Airijoje šalia Balinrobės. 1 B, 2 C, 3 C, 4 C, 5 A, 6 B. Atsakymai į viktorinos klausimus: 3

4 ORLAIVIŲ APRAŠYMAI Skraidanti rekordinio lėktuvo Lituanica kopija Specialiai R. Vabalo filmui Skrydis per Atlantą 1982 m. V. Kensgailos sukonstruota skraidanti rekordinio S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvo Bellanca CH-300 LITUANICA kopija, po sėkmingo debiuto kine dalyvavusi daugelyje XX a dešimtmečio aviacijos švenčių Lietuvoje. Šios šventės kėlė tautos patriotiškumą ir pasiryžimą atkurti savo valstybę. Liemens ilgis 8,450 m. Sparnų mojis 15,240 m. Didžiausias greitis 249 km/h. Tuščio masė 1203 kg. Kilimo masė 3668 kg. Degalų atsarga 3636,8 l. Aukščio lubos 6096 m. Baltijos kelio lėktuvas Antonov An-2R 1989 m. rugpjūčio 23, nepaisydami Lietuvos DOSAAF vadų draudimų, šiuo universalios paskirties lėktuvu lakūnai V. Tamošiūnas ir P. Bėta talkino Baltijos kelio akcijai: skraidino kino operatorių R. Verbą, įamžinusį mūsų tautos ryžtą atkurti savo valstybę, sekė ir koordinavo padėtį keliuose, drąsino dalyvius barstydami gėles. Galintis kilti ir leistis gruntiniuose takuose lėktuvas talpina 12 keleivių. Įgula 2 pilotai. Lėktuvo ilgis 12,700 m. Sparnų mojis 18,176 m. Variklis AŠ-62IR, 1000 AG. Didžiausias greitis 250 km/h. Kelionės greitis 180 km/h.tuščio masė 3448 kg. Kuro atsarga 1240 l. Naudinga įkrova 2000 kg. Didžiausia kilimo masė 5000 kg. Didžiausias skridimo nuotolis 1400 km. Aukščio lubos 4000 m. Pirmame plane Aero L-39 Albatros Pirmieji keturi reaktyviniai mokomieji Lietuvos KOP. lėktuvai L-39 Albatros į Lietuvą parskraidinti dar 1992 m., o 1993 m. vasario 18 dieną pradėtas labai svarbus jaunai valstybei oro erdvės patruliavimas. Aero L-39ZA Albatros įgula 2 pilotai. Liemens ilgis 12,130 m. Sparnų mojis 9,440 m. Aukštis 4,770 m. Kuro atsarga 1500 l. Ginkluotės masė 1290 kg. Tuščio masė 3565 kg. Didžiausia kilimo masė 5600 kg. Variklis 16,87 kn galios AI-25TL. Didžiausias greitis 630 km/h (5000 m aukštyje). Didžiausias skridimo nuotolis 1350 km. Didžiausias vertikalus greitis 13,5 m/s (prie žemės). Aukščio lubos 7500 m. Transportinis lėktuvas Antonov An-26 An-26 į misiją Kosove buvo skraidinami pirmieji Lietuvos taikdariai. NATO partneriams šių lėktuvų įgulos įrodė gerą LK KOP profesionalumą bei pasirengimą bendrai veiklai. Įgula: 2 pilotai, radistas, navigatorius ir borto inžinierius. Naudinga įkrova: 40 keleivių arba 20 ekipuotų karių, didžiausia krovinio masė 6300 kg. Liemens ilgis 23,800 m. Sparnų mojis 29,194 m. Aukštis 8,575 m. Degalų atsarga 5500 kg. Tuščio masė kg. Didžiausia kilimo masė kg. Varikliai: 2 AI-24VT po 2820 eag, 1 x Ru 19-A300 7,85 kn. Kelionės greitis 435 km/h (6000 m aukštyje). Skridimo nuotolis 2500 km (maksimaliai pakrauto 1100 km). Aukščio lubos 7600 m. 4

5 Skraidanti rekordinio lėktuvo Lituanica kopija Specialiai R. Vabalo filmui Skrydis per Atlantą 1982 m. V. Kensgailos sukonstruota skraidanti rekordinio S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvo Bellanca CH-300 LITUANICA kopija, po sėkmingo debiuto kine dalyvavusi daugelyje XX a dešimtmečio aviacijos švenčių Lietuvoje. Šios šventės kėlė tautos patriotiškumą ir pasiryžimą atkurti savo valstybę. Liemens ilgis 8,450 m. Sparnų mojis 15,240 m. Didžiausias greitis 249 km/h, Tuščio lėktuvo masė 1203 kg. Kilimo masė 3668 kg. Kuro atsarga 3636,8 l. Aukščio lubos 6096 m. Sklandytuvas Lak-17b Lietuvos vardą pasaulyje garsinantys labai gerų skriejimo savybių kompozitiniai vienviečiai sklandytuvai Lak-17b UAB Sportinė aviacija ir Ko gaminami nuo 1994 m., pagrįstai laikomi mūsų aviacijos pramonės simboliu ir pasididžiavimu. Liemens ilgis 6,530 m. Sparnų mojis 18,000 m. Aukštis 1,322 m. Aerodinaminė kokybė 49. Tuščio masė 260 kg. Didžiausia kilimo masė (su balastu) 600 kg. Didžiausias leistinas greitis 270 km/h. Sraigtasparnis Kamov Ka-26 Universalios paskirties sraigtasparnis Ka-26, nuo 1993 iki 2003 metų vykdęs labai svarbias atsikūrusios Lietuvos valstybės sienos apsaugos užduotis. Įgula 2 pilotai ir 6 keleiviai. Varikliai: du oru aušinami M- 14V26, kiekvienas po 275 AG. Liemens ilgis 7,75 m. Sraigtų skersmuo 13,00 m. Tuščio masė 2055 kg. Degalų atsarga 630 l. Naudinga įkrova 670 kg. Didžiausia kilimo masė 3250 kg. Didžiausias greitis 160 km/h. Didžiausias skridimo nuotolis 510 km. Aukščio lubos 3250 m. Mokomasis reaktyvinis lėktuvas Aero L-39ZA Albatros Lietuvos KOP reaktyviniais mokomaisiais lėktuvais L-39 Albatros 1993 m. vasario 18 dieną buvo pradėtas oro erdvės patruliavimas labai svarbi nepriklausomos valstybės funkcija. Įgula 2 pilotai. Liemens ilgis 12,130 m. Sparnų mojis 9,440 m. Aukštis 4,770 m. Degalų atsarga 1500 l. Ginkluotės masė 1290 kg. Tuščio masė 3565 kg. Didžiausia kilimo masė 5600 kg. Variklis 16,87 kn galios AI-25TL. Didžiausias greitis 630 km/h (5000 m aukštyje). Skridimo nuotolis 1350 km. Didžiausias vertikalus greitis 13,5 m/s (prie žemės). Au kščio lubos 7500 m. 5

6 Edukacinio užsiėmimo Ir vis dėl to jis skrenda interaktyvios užduotys Kad būtų geriau įsisavintos ir giliau suvoktos įgytos aerodinamikos teorinės žinios, užsiėmimo pabaigoje bus bandoma išmokti pilotuoti orlaivio modelį nuotoliniu būdu valdomą sraigtasparnį. Norint skraidinti modelį, reikia įgyti tokio orlaivio pilotavimo įgūdžių. Tam pradiniame etape bus naudojama specializuota kompiuterinė programa Aerofly Pro Deluxe, skirta aviamodelio skrydžio imitavimui. Ši programa leidžia perprasti valdymo komandas ir suvokti skrydžio principus bei patirti modelio valdymo ypatumus sudėtingose situacijose,. Išmokus modelio pilotavimo ypatumų, mokomasi tikro sraigtasparnio modelio pakėlimo į orą. Naudojami elektriniai aviamodeliai yra pritaikyti saugiai skraidyti uždarose patalpose. Užsiėmimas vykdomas aviacijos muziejaus renginių salėje. Virtualus aviamodelio pilotavimas Instruktorius supažindina su turima valdymo įranga ir virtualiu aviamodeliu, su modelio valdymo bloko svirtelių paskirtimi. EP dalyviams paaiškinama apie skrydžio ypatumus ir niuansus, apžiūrimas sraigtasparnio modelis ir išsiaiškinama, kaip vairai reaguoja į atskiras komandas. Virtualiam modelio pilotavimui naudojamas kompiuteris, įdiegta specializuota programinė įranga ir modelio valdymo blokas. Valdymo blokas prijungiamas prie kompiuterio, paleidžiama mokomoji modelių valdymo programa, išsirenkamas reikalingas aviamodelis ir atliekami virtualūs skrydžiai stebint modelį monitoriuje arba vaizdo projektoriaus ekrane. Nuotolinio valdymo blokas Susipažinimas su modeliu Sraigtasparnio judėjimo kryptys Sraigtasparnis susideda iš keleto svarbių mazgų: liemuo su kabina kurioje yra įrengtas variklis akumuliatorius, elektroninė valdymo plokštė imtuvas, valdymo varikliukai, viršuje yra sraigtas su pagrindinėmis mentėmis ir balansavimo mentėmis, pokrypio automatas, ant liemens sijos galinis sraigtas, stabilizatoriai, apačioje važiuoklės slidės. Varikliui įsukus pagrindinio sraigto mentes, atsiranda keliamoji jėga, kuri nugali sraigtasparnio svorio jėgą ir modelis kyla į orą. 6

7 Sulėtėjus besisukančiam sraigtui, modelis leidžiasi žemyn. Galinis sraigtas reikalingas įveikti sukimo momentą, atsirandantį dėl variklio sukamo pagrindinio sraigto. Nuotoliniu būdu valdant sraigtasparnio variklio apsukas, pokrypio automatą, galinio sraigto apsukas pakilęs modelis gali kaboti, daryti įvairius viražus, posūkius. Įgudęs pilotas gali atlikti ir nesudėtingas akrobatinio pilotažo figūras. Sraigtasparnio modelio sudedamosios dalys Po trumpo pažintinio užsiėmimo EP dalyviai kompiuteryje bando savarankiškai atlikti instruktoriaus nurodymus. Išmokus valdymo komandas, įsisavinami skraidymo principai, išbandomi įvairūs skrydžio režimai be pavojaus sugadinti realų aviamodelį. Mokymo eiga Instruktorius supažindina dalyvius su įranga ir pagrindinėmis modelio valdymo komandomis. Virtualus modelis trimeriuojamas (kalibruojamas). Tai užtikrina modelio stabilumą skridimo metu ir kabant ore virš tikslo (taikinio). 7

8 1. Komanda pakilimas-nusileidimas. Valdymo bloko kairė rankenėlė stumiama pirmyn ar atgal, didinant arba mažinant rotoriaus apsukas. Didinant rotoriaus apsukas, modelis kyla aukštyn. Išlaikant pastovias rotoriaus apsukas modelis stabiliai kabo tam tikrame aukštyje. Mažinant apsukas modelis leidžiasi. 2. Komanda posūkis kairėn-dešinėn. Kairiąją valdymo bloko rankenėlę stumdant kairėndešinėn atliekamas modelio pasukimas reikiama kryptimi. 3. Komanda skridimas į kairę-dešinę. Modelis valdomas dešiniąją valdymo bloko rankenėlę stumdant kairėn-dešinėn. Kad modelis judėtų norima kryptimi išlaikydamas skrydžio stabilumą, rankenėlės perstūmimo greitis ir dydis turi atitikti konkretaus modelio galimybes. Pradedantiesiems rekomenduojama šiuos veiksmus atlikti labai švelniai ir ypač susikaupus. 8

9 4. Komanda pirmyn-atgal. Dešiniąją valdymo bloko rankenėlę stumdant pirmyn atgal modelis juda norima kryptimi. Besimokančiajam galioja visi trečiajame punkte išsakyti apribojimai. Dauguma modelių ypač jautrūs šiai komandai, todėl būtina įvertinti laisvos erdvės atsargą norima modelio skriejimo kryptimi. 5. Išmokus pagrindines valdymo komandas atliekamas kompleksinis skridimas, kurio metu modelis skrenda parinktu maršrutu. Tokie skraidymai kompiuteriniu imituokliu kartojami keletą kartų, kol modelis visiškai paklūsta besimokančiojo valiai. Ar jau pasiruošęs pirmam skrydžiui? Kelios taisyklės, kurios padės suvokti, ar jau esate pasirengęs pirmam skrydžiui: 1. Pakylame su sraigtasparniu į tam tikrą aukštį, sraigtasparnis stabiliai kabo nesiblaškydamas į šonus; 2. Pakylate su sraigtasparniu ir skrendate iki tam tikro taikinio, apsisukate ir grįžtate. Grįžus, sumažinus sraigto apsukas, lėtai nusileidžiate. Skrydis turi būti kuo lygesnis, be staigių judesių, išlaikant sklandžią skidimo trajektoriją. 3. Iškilus pavojui susidurti su kliūtimi ar atsitrenkti į žemę, mokinio pirštas turi automatiškai nuleisti apsukų svirtelę valdymo bloke žemyn (iki minimumo sumažinant sraigto apsukas). Jei to mokinys dar neįsisavino, skraidinti realaus modelio negalima kyla didelis pavojus sulaužyti ar sugadinti modelį. 9

10 Pirmasis skrydis su sraigtasparnio modeliu Instruktorius paruošia sraigtasparnį skrydžiui, padeda jį į paruoštą skraidymo aikštelę. EP dalyviai stebi skrydžius saugiu atstumu nuo pakilimo aikštelės. Modelis sukalibruojamas, EP dalyviai paeiliui bando pakilti ir skristi iki instruktoriaus užduoto taikinio bei grįžti į pakilimo vietą. Po skridimų instruktorius ir EP dalyviai analizuoja besimokančiųjų veiksmus, instruktorius pataria, kaip lengviau išvengti dažnai daromų klaidų, moksleiviai tarpusavyje dalijasi patirtais įspūdžiais. Praktinė namų užduotis Kiekvienai EP dalyvaujančiai klasei dovanojamas iš popieriaus sukonstruojamo lėktuvo Lituanica II detalių rinkinys - naudojant žirkles ir popieriaus klijus galima iš šio rinkinio galima sukonstruoti 33 kartus sumažintą transatlantinio lakūno Felikso Vaitkaus lėktuvo Lituanica II kopiją. Namų darbų esmė sudominti moksleivius atlikti paprasčiausias technologines operacijas praktikoje (kurių įsisavinimas labai naugingas realiame gyvenime), supažindinti juos su realių orlaivių konstrukcine sandara, pademonsruojant kaip teisinga konstrukcija ploną popieriaus lapą paverčia tvirta detale, patrauklia forma pagilinti moksleivių istorines žinias ir nors trumpam leisti pasijusti aviamodeliuotojais. EP vadovas duoda trumpas instrukcijas apie modelio gaminimo ypatumus, pasakoja apie tikro lėktuvo istoriją, apie lėktuvo technines charakteristikas, lygina su šiuolaikiniais orlaiviais. Vadovas paaiškina, kad kaip ir tikrame lėtuve, labai svarbu išlaikyti konstruktorių numatytus geometrinius parametrus, ypač atskirų detalių tarpusavio išsidėstymų kampus, kurie nustatomi ir kontroliuojami pagal rinkinyje pateiktus surinkimo brėžinius. Labai atsakingai reikia konstruoti pagrindines apkrovas priimančius modelio elementus pagrindinę sparnų siją-lonžeroną, stabilizatoriaus lonžeroną, važiuoklės spyrius, ratų tvirtinimo mazgus. Jei jauniesiems konstruktoriams kurių tai iš išvardytų mazgų atsparumas kelia įtarimų, rekomenduojama konstrukciją sutvirtinti papildomai, kaip tai buvo daroma F. Vaitkaus Lituanica II rengiant rekordiniam skrydžiui. Moksleiviams paaiškinama, kad prieš pradedant atskirų mazgų surinkimą iš anksto paruoštas detales reikia patikrinti, pabandant atlikti nors dalinį surinkimą be rišančios medžiagos nenaudojant klijų. Surinktus atskirus mazgus taip pat be klijų būtina priderinti 10

11 tarpusavyje, jei reikia, šalinti pastebėtus trūkumus ar ištaisyti darbų broką. Teisingas modelio surinkimas turi būti vykdomas sutinkamai su instrukcijoje nurodytu surinkimo eiliškumu, įvairios racionalizacijos galimos tik labai gerai apgalvojus ir įvertinus jų pasekmes tolesnei darbų eigai. Beje, tikrovėje kiekvienas patobulinimas turi praeiti griežtą kontrolę ir sudėtingą atestaciją ir tik po to gali būti rekomenduojamas įdiegimui serijinėje orlaivių gamyboje. Žinoma, kaip ir tikrovėje, geras rezultatas bus pasiektas tik naudojant tinkamas medžiagas - popierinio modelio konstravimui gerai tinka PVA klijai. Vadovas paaiškina, kad tokie klijai nėra momentiniai, turi apibrėžtą polimerizacijos laiką (6 val.), ir tik visiškai sudžiūvę užtikrina numatytus siūlės stiprumo parametrus. Kaip ir tikrajame F. Vaitkaus lėktuve, Lituanica II modelyje išorinė danga didina visos konstrukcijos atsparumą. Tuo moksleiviai galės įsitikinti pabandydami įvairiais būdais apkrauti atskirus konstruojamo modelio mazgus įvairiuose modelio surinkimo etapuose. Pilnai išbaigtas ir gerai sudžiūvęs modelio elementas bus žymiai tvirtesnis nei pradiniuose konstravimo etapuose surinkta konstrukcija. Užduotis EP dalyviams skirta atlikti namuose. Pagal užduoties sumanymą būtina į III-ąjį užsiėmimą atsivežti suklijuotą modelį, kuris bus aptariamas ir diskutuojama apie lėktuvo modelio panašumą į tikrą, modelio atlikimo kokybę bei modeliuotojų darbo kruopštumą. Šių EP rėmuose sukonstruoti modeliai bus demonstruojami laikinojoje parodoje LAM, geriausius modelius sukonstravusios klasės bus pažymimos specialiais muziejaus diplomais ir apdovanojamos dovanomis. 11

12 Trečiojo užsiėmimo Saugoti ir ginti praktinės užduotys Praktinių užduočių informacinė medžiaga Užsiėmimo dalyviai EP metu supažindinami su priešgaisrinės saugos mokymo temomis: a) gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos; b) pirotechnikos priemonės ir jų keliami pavojai; c) apsaugos nuo gaisro būdai ir priemonės; d) evakuacijos keliams keliami reikalavimai; e) gaisrinės automatikos įrenginiai; f) gaisro gesinimo priemonių naudojimas (praktinės pratybos); Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos Sprogimas labai pavojingas procesas. Kurtinantis garsas, liepsna, dūmai, griūvantys statiniai, skausmas, žmonių aukos... Sprogimai ir juos lydintys gaisrai gali kilti įmonėse, kuriose technologiniams procesams naudojamos degios dujos (metanas, propanas, etanas), kuro bazė se, sandėliuose, kuriuose saugomos sprogimui pavojingos medžiagos, fejerverkai, sprogmenys, šoviniai, cheminėse ir naftos perdirbimo įmonėse, dujotiekiuose. Dėl tam tikros koncentracijos uždaroje patalpoje gali sprogti ir tokios nekaltos medžiagos kaip miltai, medžio dulkės ar cukraus pudra. Taip pat gali sprogti automobilių ir geležinkelių cisternos su benzinu... Sprogstamosios medžiagos Dujos medžiagos, kurių absoliutus garų slėgis, esant 50 o C temperatūrai, yra didesnis nei 300 kpa, arba kurių kritinė temperatūra normaliomis sąlygomis yra mažesnė nei 50 o C. Skysčiai medžiagos, kurių lydymosi temperatūra yra žemesnė nei 50 o C. Kietosios medžiagos medžiagos, kurių lydymosi temperatūra yra didesnė nei 50 o C Dulkės kietųjų medžiagų dalelės, kurių skersmuo ne didesnis kaip 850 μm. 12

13 Būdingiausia sprogimo savybė žaibiškas greitis. Sprogimo laikas skaičiuojamas tūkstantinėmis sekundės dalimis. Detonacijos laikas nuo 1000 iki 9000 ms. Temperatūra sprogimo taške siekia dešimtis tūkstančių laipsnių pagal Celsijų. Sprogimo energijos kryptimi slėgis gali siekti GPa (1-2 milijonus atmosferų). Tokio slėgio negali atlaikyti jokia medžiaga. Sprogimo griaunamasis poveikis ir pasekmės priklauso nuo sprogstamosios medžiagos galingumo, kiekio, aplinkos, kurioje įvyko sprogimas, bei atstumo nuo sprogimo epicentro - pavojinga zona gali siekti iki kelių kilometrų. Pagrindiniai naikinantys sprogimo faktoriai oro smūginė banga, sprogmenų skeveldros, aukšta temperatūra, šviesos blyksnis, stiprus garsas, lekiančios statinių nuolaužos, akmenys, stiklo šukės. Arti sprogimo epicentro esantis žmogus niekaip negali pasipriešinti ir apsisaugoti nuo pavojingų sprogimo veiksnių: ugnies, dūmų, pavojingų cheminių medžiagų, nuolaužų. Dėl milžiniško sprogimo greičio neįmanoma imtis kokių nors realių apsisaugojimo priemonių. Todėl svarbiausia yra sprogimų prevencija ir pagalbos teikimas nukentėjusiems, sprogimo pasekmių likvidavimas ir(ar) gaisro, kilusio sprogimo metu, gesinimas. Mūsų gyvenamoje aplinkoje sprogimai gali įvykti patalpose arba transporto priemonėse, tačiau nuo sprogimų nukenčia ir jų aplinkoje esantys žmonės. Dažnai sprogsta uždujintos patalpos, remontuojamos kuro talpyklos, automobilių benzino bakai, deguonies ar perkaitę (pvz. gaisro metu) suskystintų dujų balionai. Jeigu manoma, kad gali įvykti sprogimas, bet dar yra šiek tiek laiko, reikia: skubiai palikti pavojingą zoną, išvesti kitus žmones; atsigulti ant žemės, rankomis užsidengti galvą (pavojingų sprogimo veiksnių poveikis į gulintį žmogų sumažėja 6 kartus); gatvėje pasitraukti nuo aukštų pastatų, stiklinių vitrinų, elektros perdavimo linijų ir stulpų, išlipti iš transporto priemonių; patalpoje pasitraukti nuo dūžtančių daiktų (langų, veidrodžių, televizorių, šviestuvų). Pirotechnikos priemonės ir jų keliami pavojai Civilinės pirotechnikos priemonės specialiai civiliniams tikslams pagaminti ir teisės aktų nustatyta tvarka pažymėti gaminiai, kuriuose yra pirotechninio mišinio. Jie skirti naudoti pramogai, žemės ūkyje, transporte, buityje ar pramonėje. Civilinės pirotechnikos priemonės 13

14 pagal pagrindinį naudojimo tikslą skirstomos į pramogines ir technines pirotechnikos priemones. Pramoginėse pirotechnikos priemonėse esančios medžiagos ar jų mišiniai, be detonacijos, vykstančios egzoterminės cheminės reakcijos metu, sukelia šviesos, ugnies, garso, dūmų ar jų derinio efektus. Techninės pirotechnikos priemonės gali būti naudojamos žemės ūkyje, pramonėje, transporte arba buityje specialiems uždaviniams atlikti. Pramoginės pirotechnikos priemonės klasifikuojamos į keturias klases: I klasė labai mažo galingumo pirotechnikos priemonės, kurių viename gaminyje bendras pirotechninio mišinio kiekis neviršija 3 gramų. Tai įvairūs pirotechniniai žaislai ir kapsulės, maži ugnies lankai, konfeti, ugnies fontanai ir kiti pirotechnikos gaminiai. II klasė mažo galingumo pirotechnikos priemonės, kurių viename gaminyje bendras pirotechninio mišinio kiekis 3 50 g. Tai ugnies geizeriai, petardos, ugnies fontanai, raketos su spalvotais šviesuliais ir sproginėjančiais mišiniais, spalvotų dūmų deglai ir kiti pirotechnikos gaminiai. Šiai klasei taip pat priskiriamos raketos, kurios pagal pirotechninio mišinio kiekį turėtų būti priskirtos I klasės pirotechnikos priemonėms. III klasė vidutinio galingumo pirotechnikos priemonės, kurių viename gaminyje pirotechninio mišinio kiekis g. Tai petardos, taip pat kiti tik garsą (švilpimą) skleidžiantys pirotechnikos gaminiai ir ilgesnės kaip 45 mm ir (arba) didesnio kaip 7 mm skersmens petardos bei raketos, nors pagal bendrą pirotechninio mišinio kiekį jos turėtų būti priskiriamos II klasės pirotechnikos priemonėms. IV klasė didelio galingumo pirotechnikos priemonės, kurių viename gaminyje pirotechninio mišinio kiekis viršija 250 gramų. Šiai klasei priskiriamos petardos ir raketos, kurios pagal pirotechninio mišinio kiekį turėtų būti priskiriamos III klasei. Techninės pirotechnikos priemonės klasifikuojamos į tris klases: T0 klasė skiltuvai, pirotechniniai vulkanizavimo, šildymo paketai, dūmų deglai, kurie dažnai naudojami buityje bei pramonėje, ir kiti pagal savo veikimo principą panašūs gaminiai. T1 klasė signalinės raketos ir šoviniai, signaliniai dūmų deglai, terminių suvirinimo mišinių paketai, kino filmų gamybai naudojamos priemonės ir kiti pagal savo veikimo principą panašūs gaminiai. T2 klasė (sprogstamieji įtaisai) raketos ir užtaisai debesims išsklaidyti, gelbėjimo lynams iššauti bei tinklams užmesti skirtos priemonės ir kiti pagal savo veikimo principą panašūs gaminiai. 14

15 Jeigu ketinate leisti fejerverkus, įsidėmėkite šias taisykles: -Pirkite fejerverkus tik iš pardavėjų, turinčių licenciją prekiauti pirotechnika. Žinokite, kad įvairios bombos, sprogstamieji paketai, koviniai užtaisai, šoviniai yra draudžiami sprogmenys. Saugokite fejerverkus vėsioje, sausoje patalpoje. Nelaikykite jų šalia krosnių, radiatorių. Jeigu nebenorite naudoti įsigytus fejerverkus, prieš atiduodami utilizacijai, juos keletui minučių panardinkite į vandenį. -Nebandykite patys gaminti fejerverkų! Eksperimentai su įvairiais cheminiais milteliais yra mirtinai pavojingi. -Neleiskite vaikams žaisti fejerverkais, laikyti juos rankose ar uždegti. Tai daryti gali tik suaugusieji. Tačiau jeigu už vaišių stalo vaišinotės alkoholiniais gėrimais, neleiskite fejerverkų dėl sumažėjusio atsargumo bei sulėtėjusios reakcijos galite skaudžiai nukentėti. -Leiskite fejerverkus atviroje teritorijoje, kuo toliau nuo pastatų, automobilių. Patys stovėkite atokiau, prižiūrėkite vaikus, kad jie nesiartintų prie leisti parengtų fejerverkų. Ant žemės stovinčius fejerverkus (fontanus, vulkanus ir kt.) rekomenduojama stebėti per 10 metrų nuo jų. Į orą leidžiami fejerverkai pavojingesni, todėl jais grožėtis patariama atsitraukus nuo leidimo vietos 25 metrus. Jei aplink sausa žolė, krūmai ir yra galimybė kilti gaisrui fejerverkų neleiskite. Ir niekada neleiskite fejerverkų patalpoje! -Leiskite fejerverkus nuo lygaus kieto pagrindo. Pastatę fejerverkus ant lygaus paviršiaus garantuosite stabilumą. Jei leisite ugnies fontanus ar vulkanus ant žolės, po jais padėkite lygią medinę lentelę ar plokštę. Jeigu žolė dar sausa, šio sumanymo verčiau atsisakykite. -Leisdami fejerverką tamsoje, pasišvieskite žibintuvėliu, kad būtų aiškiai matyti padegamoji virvelė ar degiklis. Visų legaliai pagamintų fejerverkų paleidimui yra įtaisyta padegamoji virvelė. Kol ji dega ir kol ugnis pasiekia fejerverke esantį sprogų mišinį, dar yra laiko atsitraukti saugiu atstumu nuo fejerverko. Nebandykite pasišviesti deglais ar kitais prietaisais, kuriuose yra atvira liepsna. -Vienu metu uždekite tik vieną fejerverką. -Nesinešiokite fejerverkų kišenėse. Neškite fejerverkus atsargiai, nemėtykite, netrankykite. Nenaudokite fejerverkų kaip ginklo. Nebaksnokite jais kitų žmonių, netaikykite, nemeskite jų į žmones! Kai leidžiate ar ruošiatės leisti fejerverkus, nerūkykite. 15

16 Jei fejerverkas neiššovė, nebandykite jo uždegti iš naujo, taisyti ar skubėti keisti kitu. Palaukite bent 5 minutes. Po to panardinkite nesprogusį ar kitaip sugadintą fejerverką į vandenį. Leisdami fejerverkus būkite atsargūs, ypač saugokite veidą ir rankas. Niekada nedėkite rankos ant viršutinės fejerverko dalies! Jokiu būdu neapžiūrinėkite fejerverko taip, kad jūsų veidas būtų tiesiai virš jo! Niekada degančio fejerverko nelaikykite rankose! Visada laikykitės kiek įmanoma atokiau nuo degančio ar leidžiamo fejerverko. Būkite ypač atsargūs, jei leidžiate fejerverkus esant stipriam vėjui. Tuomet leidimo vietą reikia parinkti taip, kad vėjas pūstų nuo žiūrovų pusės. Jei neįmanoma, keiskite fejerverkų leidimo vietą. Nenumatytiems atvejams turėkite gesintuvą ir kibirą vandens. Saugokite gyvūnus. Fejerverkų skleidžiamas triukšmas išgąsdina juos (ypač jautriai reaguoja šunys), todėl kol leidžiami fejerverkai, gyvūnus verčiau laikykite patalpoje. Apsaugos nuo gaisro būdai ir priemonės Yra bendri principai, leidžiantys išvengti gaisrų. o o o o nesudaryti degios aplinkos, degioje aplinkoje išvengti užsidegimo šaltinio riboti oro cirkuliavimą. elgtis su ugnimi atsargiai ir nepiktybiškai Norint kuo anksčiau aptikti gaisrą, reikia įrengti gaisro pavojaus kilimo signalizacijas, įspėjimo, gaisro slopinimo bei gesinimo sistemas. Evakuacijos keliams keliami reikalavimai. Evakuavimas Iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau kaip du, atitolę vienas nuo kito evakuaciniai išėjimai. Svarbu atminti, kad du išėjimai turi būti ir iš visų patalpų, kuriose vienu metu gali būti daugiau kaip penkiasdešimt žmonių (posėdžių, sporto salės, valgyklos). Išėjimai yra evakuaciniai, jei veda iš patalpų: pirmame aukšte tiesiai į lauką arba koridoriumi, vestibiuliu, laiptine į lauką, kituose aukštuose - koridoriumi į laiptinę arba tiesiai į ją. Išėjimas iš laiptinės turi būti tiesiai į lauką arba per vestibiulį, atskirtą nuo koridorių pertvaromis ir durimis. Evakuacinis išėjimas gali būti ir į gretimą tame pačiame aukšte esančią gaisro ir sprogimo atžvilgiu nepavojingą patalpą, turinčią anksčiau nurodytus išėjimus. 16

17 Pagrindinis evakuacijos kelias laiptinė. Todėl po laiptais negalima laikyti jokių daiktų ar medžiagų. Taip pat draudžiama po laiptais įrengti sandėliukus ar kitas uždaras patalpas. Kilus tokiose patalpose gaisrui ar užsidegus sukrautiems daiktams, dūmai užtvindys laiptinę - mokinių ir darbuotojų evakuacijos keliai bus atkirsti. Evakuaciniuose keliuose draudžiama rengti sraigtinius laiptus, siaurėjančias pakopas, stumdomas, praskečiamas ir pakeliamas duris bei vartus, sukamąsias duris ir turniketus. Vestibiulyje leidžiama įrengti tik sarginę, atvirą rūbinę ir prekybos kioskus. Tiesioginiai evakuacijos keliai mokykloje koridoriai. Jie turi būti neužkrauti, tvarkingi, nedegios apdailos. Draudžiama evakuacijos kelių sienas, lubas puošti degiomis medžiagomis (medinėmis, plastikinėmis ar kitokiomis degiomis lentelėmis), grindis dengti kilimine danga. Neapgalvotai pagražintas interjeras gali turėti be galo skaudžias pasekmes: kai kurios apdailos medžiagos išskiria nuodingus dūmus. Per keletą minučių koridorius prisipildys tirštų dūmų ir dėl neįmanomos evakuacijos tragedija taps neišvengiama. Bendro naudojimo koridoriuose neleidžiama įrengti net sieninių spintų... Laiptinių durys į bendro naudojimo koridorius, liftų, holų ir tambūrų durys privalo turėti sandarinančius tarpiklius ir savaiminio užsidarymo mechanizmus. Nuolatos uždarytos durys apsaugos laiptinę nuo bet kuriame aukšte kilusio gaisro dūmų. Evakuacinių išėjimų durys turi atsidaryti evakuacijos kryptimi. Įrengti duris, atidaromas į patalpų vidų, galima tik tuo atveju, jei jose nuolat būna ne daugiau kaip 15 žmonių, sandėliuose, kurių plotas ne didesnis kaip 200 m 2, išėjime ant stogo, kai durys nėra skirtos žmonių evakuacijai, taip pat duris į vonias, tualetus bei lodžijas ir balkonus, jei pastarieji nenaudojami patekti į neuždūmijamą laiptinę. Ant evakuacinių išėjimų durų turi būti šviečiantys žalios spalvos nurodomieji ženklai Išėjimas, rodantys išėjimo kryptį. Bent vienas ženklas turi būti gerai matomas iš bet kurio evakuacijos kelio taško. Virš durų evakuaciniuose išėjimuose iš patalpų, kuriose gali tilpti 50 ir daugiau žmonių, turi būti įrengti šviesiniai išėjimo krypties ženklai, tvirtinami 2 2,5 m nuo grindų. Šie ženklai, dingus elektros įtampai, turi šviesti ne trumpiau kaip 1 val. Tuo metu, kai mokykloje yra moksleivių, evakuacinių išėjimų išorinės durys gali būti uždarytos tik lengvai ir greitai iš vidaus atsidarančiais užraktais ar uždarymo mechanizmais. Kategoriškai draudžiama užkalti ar kitaip aklinai uždaryti evakuacinių išėjimų duris. Jeigu, nepaisant draudimų, durys laikomos užrakintos, prie jų turi būti nurodyta, kur laikomas raktas. Draudžiama mokyklų languose įstatyti aklinas metalines grotas, nes langai gali būti panaudoti evakuacijai gaisro 17

18 atveju. Langų ir durų grotos iš vidaus turi būti varstomos, reikalui esant, lengvai ir greitai nuimamos. Evakuacijos planai Visuose mokyklos aukštuose gerai matomoje vietoje kabinami žmonių evakuacijos planai. Jame nurodomos laiptinės, klasės, kabinetai, balkonai, išorinės kopėčios, taip pat laiptinių ir evakuacijos keliuose esančios durys. Pagrindinis evakuacijos kelias plane žymimas ištisine linija, atsarginis punktyru. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesnės už aukšto plano linijas. Pagrindinis evakuacijos kelias aukšto plane turi būti nurodytas per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, ir per laiptines, vedančias iš aukšto į pirmą mokyklos aukštą. Kai laiptinės vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies, pagrindinis evakuacijos kelias nurodomas iki artimiausios laiptinės. Linijos, rodančios evakuacijos kelią, turi būti nubrėžtos iš kiekvienos patalpos iki išėjimo į laiptinę arba kitą saugią vietą. Evakuacijos planas turi būti aiškus ir suprantamas. Neverta jo perkrauti detalėmis, kurios blaško dėmesį ir trukdo įsidėmėti svarbiausius elementus. Kiekvieno aukšto plane simboliais turi būti pažymėti rankinių gaisro signalizatorių mygtukai, telefono vieta, gaisriniai čiaupai, gesintuvai, elektros skydeliai, telefonai. Simboliai turi būti ryškūs ir gerai matomi. Plane turi būti parašyta ir pažymėta, kurioje vietoje (mokyklos kieme, stadione) renkasi mokiniai ir mokytojai, išėję iš mokyklos, kurioje kilo gaisras. Be to, turi būti pažymėta vieta, kurioje pakabintas evakuacijos planas. Pagrindiniai evakuacijos principai: Nepanikuokite, Skubėkite tiesiai į lauką, Neikite per dūmus, Nesinaudokite liftais, Išeidami uždarykite duris, Negrįžkite į degantį pastatą, Išėję likite sutartoje vietoje, 18

19 Gaisrinės automatikos įrenginių samprata Norint anksti aptikti gaisrą ir imtis jo likvidavimo priemonių, reikia įrengti gaisro pavojaus signalizacijos, įspėjimo, gaisro slopinimo bei gesinimo sistemas. Vienas paprasčiausių gaisrinės automatikos įrenginių yra rankinis gaisrinės signalizacijos įrenginys. Paspaudus rankinio gaisrinio signalizatoriaus mygtuką, įjungiamas gaisro aliarmo signalas ir perduodamas į centrinį pultą. Išgirdus signalą, informuojantį apie kilusį gaisrą, galima pradėti įvairius veiksmus: evakuoti žmones, iškviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandas ar paleisti gaisro gesinimo sistemą. Automatinės gaisro gesinimo sistemos turi didelį privalumą: jos gali pačios sureaguoti į kilusį gaisrą ir automatiškai pradėti gaisro gesinimą. Tiesa, yra ir paprastesnių sistemų, kurias žmogus turi paleisti rankiniu būdu. Atsižvelgiant į tai, kokia medžiaga užpildyta sistema, skiriamos vandens, dujų, putų, miltelių automatinės gaisro gesinimo sistemos. Gaisro gesinimo sprinklerinių įrenginių paskirtis - užtikrinti pradinę reakciją į gaisrą ir išpilti tam tikrą vandens kiekį į ploto vienetą per tam tikrą laiką. Automatinė sprinklerinė sistema taip pat gali atlikti įvairias avarines funkcijas: įspėti gyventojus ir iškviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandas. Kas tai yra sprinklerinė sistema? Sprinklerinės sistemos įrenginiai, turintys gesinančios medžiagos atsargą vamzdyne bei rezervuare ir gesinančios medžiagos padavimo į reikiamą vietą sistemą siurblį ir hidroforą. Saugomoje patalpoje nutiestas vamzdynas baigiasi sumontuotais purkštukais, per kuriuos gaisro metu purškiama gesinamoji medžiaga. Dažniausiai automatinės gaisro gesinimo sistemos vamzdynas būna užpildytas vandeniu. Sprinklerinė sistema suveikia, kai kurioje nors patalpoje atsidaro vienas ar keli sprinkleriai (pavyzdžiui, išsilydo dėl kilusio gaisro karščio). Tuomet sistemoje staiga krenta slėgis, įsijungia gaisriniai siurbliai ir vanduo pro atidarytus sprinklerius pradedamas pilti į gaisro židinį. Sistemos privalumas tas, kad vanduo tiekiamas tik į reikiamą vietą ten, kur buvo pažeisti sprinkleriai. Sprinklerinės sistemos jau naudojamos daugiau kaip 130 metų ir iki šių dienų laikomos viena iš efektyviausių priemonių gesinti ką tik prasidėjusį gaisrą. Jos montuojamos gamybos, prekybos objektuose, viešbučiuose ir kituose visuomeninės paskirties statiniuose. 19

20 Drenčerinė sistema vandens purškimo sistema, kurios paskirtis užtikrinti pradinį reagavimą į gaisrą išpurškiant iš anksto numatytame plote tam tikrą kiekį vandens siekiant kontroliuoti ir (arba) užgesinti gaisrą. Drenčerinės sistemos dažniausiai naudojamos gamybiniams objektams, kuriuose gali kilti didelio ploto gaisrai, saugoti. Priešingai nei sprinklerinės sistemos, drenčerinės sistemos paleidžiamos rankiniu arba automatiniu būdu, o gaisrą gesina ne pavieniai purkštukai, kaip sprinklerineje sistemoje, bet visi vienu metu. Dėl savo specifikos drenčerinės sistemos gali būti panaudojamos ne tik gaisrui gesinti, bet ir aušinti įrenginį, kuris, veikiamas temperatūros, gali apsunkinti situaciją sprogimu, griuvimu, degalų ištekėjimu ar kitaip, arba sudaryti vandens užtvarą, blokuojančią gaisro plitimą. Automatinė gaisro gesinimo sistema gali būti užpildyta dujomis. Dažniausiai šiam tikslui naudojamas anglies dioksidas (CO 2 ). Stacionarių anglies dioksido įrenginių paskirtis sumažinti deguonies kiekį gaisro vietoje, išstumti arba atskiesti jį CO 2 dujomis ir tokiu būdu užgesinti gaisrą. Tai pasiekiama pripildant patalpą CO 2 dujų iki nustatytos koncentracijos ar naudojant jas tik lokaliai. Tuo pat metu ar anksčiau sukeliamas aliarmas, kad būtų galima imtis neatidėliotinų veiksmų: evakuoti personalą, iškviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandas ir kt. Gesinimo putomis įrenginiai tai rankinės ar automatinės sistemos, sumontuotos gesinti degiuosius skysčius ir ne tik juos. Išpurkštos gesinimo putos (putų koncentrato ir vandens tirpalas) izoliuoja gaisro paviršiuje esančius garus nuo atmosferos deguonies. Antrinė jų funkcija degančių medžiagų ataušinimas. Nors tokios sistemos gali veikti automatiškai, daugelis jų valdomos rankiniu būdu. Kadangi gaisro židinio padengimas putomis labai greitai lokalizuoja gaisrą ir sustabdo toksinių medžiagų susidarymą, putų automatinės gaisro gesinimo sistemos vis dažniau naudojamos pavojingų medžiagų sandėlių ir kitų sprogimo atžvilgiu pavojingų patalpų apsaugai. Automatinė gaisrinė signalizacija sistema, perspėjanti žmones apie gaisro pavojų. Ji automatiškai aptinka kilusį gaisrą ir signalizuoja apie jį. Automatiniai gaisro aptikimo ir signalizacijos įrenginiai leidžia rasti gaisro kilimo vietą kiek įmanoma anksčiau ir perduoti signalą į kontrolės ir indikacijos mazgą, kad būtų galima imtis reikiamų veiksmų: evakuoti žmones, iškviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandas, automatiškai leisti gesinimo medžiagą. Aliarmo indikacija leidžia duoti pavojaus signalą. Automatinė gaisrinė signalizacija leidžia aptikti įvairius gaisro metu atsirandančius reiškinius: šilumą, dujas, dūmus, liepsną ir pasiųsti signalą, kuris suprantamas valdymo centrui 20

21 (centralei). Sistemą sudaro valdymo centras (centralė), jutikliai, rankiniai signalizatoriai (mygtukai), signalizacijos prietaisai (sirenos, blykstės, stendai). Priešgaisrinio režimo samprata Priešgaisrinės saugos režimas sudėtinė gaisro rizikos valdymo dalis. Tai nuolatinis priešgaisrinio saugumo mokymasis ir priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymasis. Yra bendri principai, leidžiantys išvengti gaisro. Jie grindžiami nuolatinėmis pastangomis išlaikyti pažeistą klasikinį degimo trikampį: nesudaryti degios aplinkos, degioje aplinkoje išvengti užsidegimo šaltinio ir riboti oro cirkuliavimą. Laikantis šios taisyklės, galima daug laimėti ir sustiprinti mokyklos priešgaisrinį režimą. Sumažinti aplinkos degumą galima įvairiausiais būdais: nelaikyti didelių degių medžiagų (medienos, valymo priemonių, kanceliarinių prekių) atsargų, turėti tik minimalius darbui būtinus jų kiekius, o sandėliuose medžiagas laikyti saugiu 0,8-1,2 m. atstumu tarp stelažų. Mokyklos aplinka taptų daug mažiau pavojinga, jeigu degi sienų, lubų, grindų apdaila būtų pakeista į nedegią ar sunkiai degią. Potencialių užsidegimo šaltinių skaičių taip pat galima mažinti: reikia nenaudoti jokios atviros ugnies ir šildymo prietaisų su atvirais kaitinimo elementais, naudotis tik tvarkinga elektros, šildymo įranga ir tik pagal gamintojo instrukcijas, nenaudoti jokių savos gamybos prietaisų, skeliančių kibirkštis, įrengti rūkymui skirtas vietas ir pan. Kad pablogintume degimo sąlygas, reikia riboti deguonies patekimą: laikyti uždarytas duris, langus, ypač nedarbo metu, išjungti nebūtinas ventiliacijos sistemas, nelaikyti oksidatorių šalia degių medžiagų ar šilumos šaltinių ir t.t. Uždarytos durys ir langai gali padėti išvengti ir tyčinių padegimų. Svarbiausias priešgaisrinio režimo reikalavimas saugūs, tvarkingi ir laisvi evakuacinių išėjimų keliai. Iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau kaip du, atitolę vienas nuo kito evakuaciniai išėjimai. Svarbu atminti, kad du išėjimai turi būti ir iš visų patalpų, kuriose vienu metu gali būti daugiau kaip penkiasdešimt žmonių (posėdžių, sporto salės, valgyklos). Kad būtų geriau įsisavinta išdėstyta medžiaga, organizuojama viktorina Saugoti ir ginti. Sėkmingai atlikusiems praktines pratybas ir teigiamai įvertintiems EP dalyviams bus įteikti Jaunojo ugniagesio pažymėjimai. Viktorinos Saugoti ir ginti klausimai Viktorina sudaryta iš 16 klausimų, turinčių po 3 galimus atsakymus, pagal pateiktą informacinę edukatoriaus medžiagą. Kiekvienas EP dalyvis gauna numatytą padalomosios brošiūros komplektą, kuriame susiranda viktorinos klausimus su galimais atsakymais. EP 21

22 dalyviai padalinami į dvi komandas, kurios privalo atsakyti po 8 klausimus. Laimi ta komanda ar komandos narys, kuris atsakė greičiausiai. 1. Vidurnaktis. Dūmų detektorius signalizuoja ir Jūs pabundate nuo dūmų kvapo. Ką turėtumėte daryti? A Surasti ugnies židinį ir pagal galimybes užgesinti, o nepavykus skambinti telefonu 112. B Skambinti draugams ir kviesti juos į pagalbą. C Praverti langą ir toliau sau ramiai miegoti. 2. Anglies monoksidas yra vienos iš labiausiai nuodingų dujų, išsiskiriančių gaisro metu. Kas atsitinka, kai kvėpuojame CO (smalkėmis) užterštu oru? A Galima apsinuodyti ir mirti. B Pradedame kosėti ir karščiuoti, bet išgėrus aspirino visi simptomai dingsta. C Pasidaro labai linksma, bet po kurio laiko gali pradėti skaudėti galvą. 3. Kas yra evakuacijos planas? A Inscenizuoto kostiumų vakarėlio renginių planas. B Patalpos planas su nurodytom išėjimo kryptim ir kitais sutartiniais ženklais. C Detalus sklypo planas su keliais iki artimiausių visuomeninio transporto stotelių. 4. Evakuodamiesi iš gaisro einate koridoriumi, užpildytu dūmais, pradedate dusti. Ką daryti? A Sulėtinate žingsnį, tikėdamiesi kad taip einant deguonies organizmas vartos mažiau. B Sustojate ir bandote kvėpuoti giliau ir dažniau, kad atgavę gerą savijautą galėtumėte eiti toliau. C Prisidengiate veidą audeklu ir šliaužiate grindimis link išėjimo. 5. Bandote evakuotis iš gaisro, bet nesugebate atidaryti lango. Ką turite daryti? A Išdaužti langą B Garsiai aimanuoti C Laukti kol ugnis užges 6. Esate užblokuotas daugiaaukščiame pastate, kurio apatinis aukštas dega. Ką darote? A Skambinate pagalbos telefonu 112. B Šokate pro langą, jei tai ne 12-asis aukštas. C Laukiate kol kas nors iš praeivių padės išsigelbėti. 7. Užuodžiate dujų kvapą, bet nesugebate nustatyti šaltinio. Kodėl būtų pavojinga ieškoti nutekėjimo su žiebtuvėliu? A Žiebtuvėlis gali sugesti. B Susidaręs dujų ir oro mišinys gali sprogti. C Besiveržiančios dujos užpūs žiebtuvėlį. 8. Kiek avarinių išėjimų iš kiekvienos patalpos turi būti įrengta visuomeninės paskirties patalpose? A Pakanka vieno. B Mažiausia du išėjimai. C Trys ir daugiau išėjimų. 22

23 9. Koks labai svarbus įrenginys gali palengvinti išsigelbėjimą iš gaisro? A Oro sausintuvas. B Liftas. C Telefonas. 10. Ar automatinė gaisrinė signalizacija pati gali užgesinti gaisro židinį? A Negali B Gali C Gali, jei liepsna dar nedidelė. 11. Kurioje rankoje galima laikyti degantį fejerverką? A Kairėje. B Dešinėje, jei prieš tai užsimovėte nedegaus audeklo pirštinę. C Rankose laikyti draudžiama. 12. Ar galima leisti fejerverkus didelėje salėje? A Patalpose leisti draudžiama B Leidžiama, jei salės langai atsidaro C Leidžiama ribojant sprogiosios medžiagos kiekį 13. Jei fejerverkas nesuveikė, ar galima uždegti jį iš naujo? A Galima, jei iš jo nerūksta dūmai. B Galima, jei jis nedidelis. C Draudžiama. 14. Kurioje pusėje reikia būti gesinant gaisro židinį lauke? A Prieš vėją. B Pavėjui. C Svarbu prieiti kuo arčiau ugnies židinio. 15. Kas yra gesintuvas? A Garsinis įrankis pagalbai kviesti. B Rankinis gesinimo įrankis. C Budintis gaisrininkas. 16. Kokiu gesintuvu reikia gesinti degantį elektros prietaisą? A Angliarūgštiniu (dujiniu). B Vandens putų. C Reikia išjungti įtampą, ir degantis elektros prietaisas užges savaime. Teisingi viktorinos atsakymai: 1 A, 2 A, 3 B, 4 C, 5 A, 6 A, 7 B, 8 B, 9 C, 10 A, 11 C, 12 A, 13 C, 14 B, 15 B, 16 A. 23

24 Praktinio gesintuvų panaudojimo pratybos Pratybos vyksta Lietuvos aviacijos muziejaus atviroje pratybų aikštelėje, saugiu nuo aplinkinių objektų atstumu. Dalyviai išsirikiuoja puslankiu priešvėjinėje ugnies židinio pusėje. Praktinių pratybų metu programos vadovo nurodymu jo padėjėjai iš anksto parengtais degančiais deglais specialiame 1,5 kv.m ploto metaliniame inde su degiuoju skysčiu įkuria ugnies židinį. Programos vadovas, pats pademonstravęs, kaip dėvima ugniagesio apranga, parodo, kaip didžiulės liepsnos tramdomos dujiniais ir milteliniais gesintuvais, akcentuodamas teisingą ugniagesio ir gesintuvo padėti, veiksmų eiliškumą, darbų ir gaisrinės saugos reikalavimus. Toliau du programos dalyviai pakartoja vadovo veiksmus apsivelka ugniagesio apranga, užsideda ekipuotę ir vienas kitam padėdami paeiliui bando nuslopinti naujai įkurtas liepsnas. Vaikų veiksmus prižiūri ir kontroliuoja vadovas su padėjėjais. Nuslopinus liepsnas, tuos pat veiksmus paeiliui atlieka visi programos dalyviai. Programos dalyviai praktines ugnies židinio gesinimo užduotis atlieka naudodami tik dujinius gesintuvus. Po praktinio gesinimo pratybų, programos vadovas su programos dalyviais aptaria padarytas klaidas, paaiškina, kaip galima tokių klaidų išvengti ir pademonstruoja tai praktiškai. 24

25 EP dalies Gero skrydžio interaktyvus užsiėmimas Užsėmimas baigiamas praktinėmis užduotimis su muziejuje veikiančiais skrydžių imituokliais. Aprašyta metodika supaprastinta, pritaikyta mokyklinio amžiaus dalyviams, atsisakant radijo ryšio vedimo, realaus orlaivio užvedimo, patikros ir kitų pagal skrydžio reglamentą būtinų veiksmų. Inteaktyvus užsiėmimo metu dalyviai realiai galės pritaikyti gautas fizikos ir technines žinias,trumpam galės pasijusti orlaivio pilotais, skristi su tam tikro modelio orlaiviu, atlikti instruktoriaus duotas užduotis. Įrenginio aprašymas Kompiuterinis skrydžių imituoklis yra sudėtingas įrenginys, kurio sudėtyje yra mobili platforma su instaliuotu kompiuteriu, lėktuvo valdymo įrenginiais, standartine kompiuterio klaviatūra, vaizdo įrenginiais, garso sistema. Esamame kompiuteryje instaliuota specializuota Flight Simulator 2004 programa. Iimititatoriaus valdymas vykdomas klaviatūra, kuri yra integruota virš vaizdo monitorių. Pagrindiniai orlaivio valdymo prietaisai integruoti centre tai vairolazdė. Vairolazdės pagalba lėktuvas, kyla, leidžiasi, atlieka pavirtimus darant posūkius. Posūkių pedalai valdomi kojomis, reikalingi darant posūkį ore, arba vairuojant orlaivį ant žemės. Kabinos kairėje yra variklio galios, propelerio žingsnio, užsparnių valdymo įrenginys. Imitatoriaus vaizdas rodomas 4-iuose monitoriuose: apatinis skirtas esamo orlaivio prietaisų lentai, viršutiniai skirti formuoti virtualų vaizdą už orlaivio borto arba orlaivio viduje. Imitatoriaus kabinoje integruota garso sistema (garso ausinėmis ir garso kolonėlėmis). Užvedus orlaivį atkartojamas esamo orlaivio variklio, vidaus bei išorės triukšmų garsas. 25

26 Įrenginio duomenų bazėje yra galimybė pasirinkti norimo orlaivio modelį: lengvąjį vienmotorį lėktuvą, karinį reaktyvinį naikintuvą, civilinį keleivinį reaktyvinį laineriį, istorinį senovinį lėktuvą, sraigtasparnį ir tt. Cessna 172 McDD F-4J Phantom II Boeing 747 Lockheed Vega 5B Bell 206 Jet Ranger Extra 300S Iš duomenų bazėje esamų kelių tūkstančių esamų oro uostų ir aerodromų yra galimybė išsirinkti norimą realų oro uostą su tiksliomis koordinatėmis ir artima oro uosto infrastruktūra. Prieš pradedant skrydį pasirenkamas metų laikas, paros laikas, oro sąlygos, tikslus laikas. Jei reikalinga, pasirenkamas realios esamo laiko oro sąlygos, lygiai tokios pat kaip ir už lango. Pasiruošimas Instruktorius EP dalyviams primena pagrindinius aerodinamikos, skrydžio principus, aerodromo (KTT ) naudojimo taisykles. Prieš pradedant interaktyvų užsiėmimą prisimenama, kad pagrindinis Bernuli lygties postulatas dujų ir skysčių judėjimui yra fluido greičio ir slėgio jėgos sandaugos pastovioji t.y. dujų tekėjimo greičiui augant, mažėja dujų srauto slėgis ir atvirkščiai. Kada vyksta reliatyvus aerodinaminio kūno aptekėjimas (lėktuvo ar sklandytuvo atveju orlaivis juda atmosferoje), mažesnių greičių zonose sėgis būna didesnis, didesnių greičių dalyje mažesnis, o slėgių skirtumas yra proporcingas reliatyviam greičiui. Kilęs slėgių skirtumas veikia 26

27 aerodinaminio kūno paviršių proporcingai to paviršiaus plotui ir reliatyviam judėjimo greičiui, taip sukurdamas konkrečią keliamąją jėgą. Savaime suprantama, kad keliamoji jėga yra pastovi ir nusakoma šiais dėsniais, kai vyksta nenutrūkstantis aerodinaminio kūno (mūsų atveju sparno) aptekėjimas. Tam labai svarbią įtaką turi sparno atakos kampas: didesniais atakos kampais aptekamas sparnas sukuria didesnią keliamosios jėgos atstojamąją, tačiau būtina sąlyga lėktuvui skristi išlieka ir nepertraukiamas sparno aptekėjimas. Šių veiksnių sąveikoje kyla saugaus orlaivio skrydžio postulatai kiekvienas konkretus orlaivis turi tik jam būdingą mažiausią skrydžiui būtiną greitį, kuriam sumažejus papildomai orlaivis krenta į suktuką ir nebeskrenda (jei tai įvyksta mažame aukštyje, nėra net teorinių galimybių išvengti katastrofos). Virš leistinų ribų (individualių konkrečiam orlaiviui) padidinus atakos kampą, orlaivis labai greitai pasiekia įvirtimo į suktuką greitį arba net gali būti sulaužomas kylančių labai didelių aerodinaminių jėgų, kurių poveikiui orlaivio konstrukcijos atsparumas yra per mažas tuo atveju katastrofa įvyksta dar greičiau. Taigi, užsiėmimo vadovas patikrina dalyvių žinias apie pasirinkto virtualiam skrydžiui orlaivio leistinus greičius ir perkrovų dydžius bei primena, kad šiuos parametrus bus būtina kontroliuoti viso skrydžio metu. Programos dalyviams paaiškinami ir standartinės aerodinaminės komponuotės sklandytuvų ar lėktuvų aerodinaminio valdymo principai kuo skrydžio greičiai didesni, tuo mažesnių vairų atsilenkimų pakanka orlaivio valdymui, visi orlaiviai turi inercinius judėjimo momentus visų erdvinių ašių kryptimis, kuriuos taip pat reikia įvertinti ir kontroliuoti, specialia sparno profilio keitimo mechanizacija aprūpinti orlaiviai kyla ir leidžiasi padidinus sparnų keliamąją jėgą atatinkamai pakeičiant sparno profilio konfigūraciją, tačiau pastoviam skrydžiui (ypač didesniais greičiais) sparnai turi būti ištiesinti. Kita svarbi klasikinio orlaivio valdymo ypatybė kiek staigesni posūkiai atliekami pakreipiant orlaivio sparnų padėtį skersvairiais (eleronais). Į gavęs pokrypį orlaivis žemės atžvilgiu sukasi naudodamas mažiau energijos, bet tuo pat metu ir slysta žemyn netekdamas aukščio. Tokių manevrų metu būtina sekti aukščio rodyklės rodmenis ir kompensuoti orlaivio skrydžio aukštį atatinkamu posūkio vairo atlenkimu. Trumpai susipažinę su bendrąja skraidymo organizavimo tvarka aerodromuose (supaprastinimo tikslais užsiėmimo dalyvis duotoje oro erdvėje skraido vienas), užsiėmimo dalyviai kviečiami išbandyti jėgas skrendant orlaiviu skrydžių treniruoklyje. Mokymo eiga 1. Instruktorius iš specializuotos programos duomenų bazės išrenka norimą lėktuvą (metodika taikyta lėktuvui Cessna 172 ). 27

28 2. Pasirenkamas oro uostas. Šiuo atveju S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas. Iš jo kilsime ir leisimės, atliksime instruktoriaus nurodytas užduotis. 3. Pasirenkamas laikas, oro sąlygos (diena naktis, vasara žiema, vėjo stiprumas, krituliai, data). 4. Vyksta virtuali orlaivio apžiūra. Patikrinami techniniai parametrai, susipažįstama su pasirinkto orlaivio pagrindinėmis charakteristikomis (pakilimo greitis, skridimo greitis, nusileidimo greitis, mažiausias greitis), kurios svarbios eksploatuojant orlaivį. Išsiaiškinama indikatorių vieta prietaisų lentoje ir pagrindinių indikatorių paskirtis: greičio indikatorius, aukštimatis, variometras, dirbtinis horizontas, GPS, šoninio slydimo indikatorius, užsparnių padėties indikatorius, trimerių padėties rodyklė ir kt. Surandami pagrindiniai valdymo prietaisai ir rankenėlės: vairalazdė ar šturvalas (aukštumos vairų ir eleronų valdymas), posūkio vairo pedalai, užsparnių valdymas, ratų stabdžiai, variklio (variklių) traukos valdymas, sraigto (sraigtų) žingsnio keitimas, važiuoklės įtraukimas-išleidimas, šviesos indikacija ir t.t. Greičio indikatorius Aukštimatis Dirbtinis horizontas Šoninio slydimo indikatorius Variklio apsukų indikatorius 28

29 Gavęs instruktoriaus leidimą EP virtualus pilotas užveda orlaivio variklį (ar variklius), bando pakelti orlaivį į orą: įsibėgėja pakilimo taku, atsiplėšia nuo žemės, kyla į saugų aukštį ir skrenda nurodytu instruktoriaus maršrutu. Pirmasis virtualus skrydis Užduotys virtualiam pilotui Instruktorius duoda nurodymą atlikti tam tikras užduotis: 1. praskristi virš pakilimo tako išlaikant vienodą aukštį; 2. atlikti posūkį į dešinę ar į kairę, naudojant kartu ir posūkio pedalus; 3. jei tai sportinis akrobatinis lėktuvas atlikti pilotažinę figūrą statinę (360 laipsnių apsisukimas pagal lėktuvo liemens ašį) 4. jei tai sportinis akrobatinis lėktuvas atlikti pilotažinę figūrą mirties kilpą ; 5. praskristi virš instruktoriaus nurodyto taikinio ; 6. pasirengti nusileidimui; 7. nedideliame aukštyje praskristi virš aerodromo tako; 8. nusileisti į aikštelę su imituotu orlaivio gedimu. EP dalyviai sėkmingai įvykdę dalį praktinių užduočių gauna LAM jaunojo virtualių skrydžių piloto licenciją. 29