Ląstelės biologija. Laboratorinis darbas. Mikroskopavimas
|
|
- Ευστοργιος Βλαχόπουλος
- 6 χρόνια πριν
- Προβολές:
Transcript
1 Ląstelės biologija Laboratorinis darbas Mikroskopavimas Visi gyvieji organizmai sudaryti iš ląstelių. Ląstelės yra organų, o kartu ir viso organizmo pagrindinis struktūrinis bei funkcinis vienetas. Dauguma jų yra labai mažos, kai kurios siekia vos 1 mikrometrą (μm), todėl regimos tik mikroskopo pagalba. Ląstelėse esantys organoidai ir makromolekulės yra dar smulkesni ir matuojami nanometrais (nm). Kiekviena ląstelė gali gyventi atskirai, jei tik sukuriamos palankios sąlygos, arba gali jungtis su kitomis ląstelėmis, formuojant daugialąsčius organizmus (grybai, augalai, gyvūnai). Žmogaus organizme yra daugiau nei bilijonas ląstelių, ir kiekvienas ląstelės tipas atlieka tam tikras specifines funkcijas. Skirtingos ląstelės bendrauja ir kooperuojasi viena su kita tam, kad atliktų visus kūno poreikius. Tačiau egzistuoja ir protistai vienaląsčiai organizmai, kurie atlieka skirtingas funkcijas reikalingas gyvybei palaikyti ir dažniausiai formuoja kolonijas laisvus nepriklausomų ląstelių sambūrius. Protistams priklauso dumbliai, pirmuonys, gleivūnai ir oomicetai (pastarieji labiau primena grybus). Darbo tikslai ir uždaviniai: - išmokti naudotis šviesiniu mikroskopu, žinoti jo dalis ir jų funkcijas - stebėti žmogaus ląsteles, bakterijas ir vienaląsčius, naudojantis mikroskopu - mokėti nustatyti apytikslį matomų objektų dydį - žinoti ląstelių ir audinių tipus - įvertinti ląstelių įvairovę I. Šviesinio mikroskopo sandara Nors XVII a., du olandai Hans ir Zacharias Janssen išrado 10 kartų padidinantį įrenginį, susidedantį iš 2 lęšių, mikroskopijos tėvu galima laikyti Antony van Leeuwenhoek, kuris suformavo pirmąjį mikroskopą, didinusį net 270 kartų ir leidžiantį stebėti ląsteles. Šiame laboratoriniame darbe skirtingų ląstelių stebėjimui naudojamas šviesaus lauko šviesinis mikroskopas (iš graikų k. mikrós - mažas; skopein - stebėti), kuriame yra du didinantys vaizdą lęšiai objektyvo lęšis, esantis netoli tiriamojo pavyzdžio ir okuliaro lęšis cilindro viduje, pro kurį žiūrime į objektą. Šviesos spinduliai, kiaurai peršvietę tiriamąjį pavyzdį, stiklo lęšiais koncentruojami ir susidarantis vaizdas stebimas akimis. Šviesiniai mikroskopai gali didinti iki kelių tūkstančių kartų, o elektroniniai šimtus tūkstančių kartų. Tokį didelį skirtumą lemia apšvietimas: tiek šviesos spinduliai, tiek elektronai sklinda kaip bangos, tačiau tų bangų ilgis nevienodas elektronų bangos daug trumpesnės negu regimosios šviesos. Šis skirtumas ir lemia tai, kad elektroniniai mikroskopai gali daug daugiau didinti ir jų skiriamoji geba daug didesnė. Skiriamoji geba tai mažiausias atstumas, per kurį vienas nuo kito nutolę du objektai įžiūrimi kaip atskiri, o ne susilieję į vieną. Šviesinio mikroskopo skiriamoji geba padidėja, kai tarpas tarp tiriamojo pavyzdžio ir objektyvo lęšio užpildomas aliejumi, taip pat kai vietoj regimosios šviesos naudojama ultravioletinė šviesa. Paprastai šviesiniu mikroskopu įžiūrimos iki 0,2 μm dydžio dalelės, tuo tarpu elektroniniu mikroskopu iki 0,0002 μm dydžio. Kai kuriais mikroskopais galima stebėti gyvų organizmų pavyzdžius, tačiau dažniausiai jie paruošiami specialiai: ląstelės užmušamos fiksuojančiomis cheminėmis medžiagomis, kad negestų, ir įliejamos į dervas. Jos suteikia tiriamam pavyzdžiui tvirtumo, tad jį galima supjaustyti plonyčiais sluoksneliais, kurie atskirųjų jų dalių kontrastui padidinti paprastai yra nudažomi dažais (šviesinei mikroskopijai) arba padengiami elektronus sugeriančiais metalais. Kitas būdas joms paryškinti panaudoti specialius optinius metodus, tokius kaip fazinis kontrastas, tamsus laukas ar diferencinis interferencijos kontrastas. Tikslai: 1
2 1) Surasti optines ir mechanines šviesinio sudedamo mikroskopo sistemų dalis; 2) Aptarti kiekvienos dalies funkciją. Pav. 1A-1 Darbo eiga: 1. Tam, kad teisingai naudotis mikroskopu, visų pirma reikia susipažinti su šio instrumento priežiūra: - visada neškite mikroskopą vertikalioje pozicijoje, prilaikydami jo padą, kitaip gali iškristi okuliaro linzės. - niekada nestatykite mikroskopo prie stalo krašto. Stebėkite elektros laidus ir sudėkite juos taip, kad nebūtų priešais mikroskopą. - naudokite tik specialų linzėms skirtą zomšinį valymo skudurėlį ar popierių, nes kitos medžiagos gali subraižyti arba pažeisti linzes. - Baigę stebėjimus mikroskopu, išjunkite iliuminatorių. Mažiausio galingumo objektyvą atstatykite į startinę poziciją. 2. Mikroskopo optinės sistemos dalys (Pav. 1A-1): a) Šviesos šaltinis gali būti integruotas į padą kartu su linzėmis, nukreipiančiomis šviesą iškart į artimesnes kondensatoriaus linzes arba gali būti atskiras, kuomet šviesa fokusuojama į kondensatoriaus linzes per veidrodėlį. b) Kondensatorius susideda iš linzių sistemos, kuriuos nukreipia šviesą į objektą (žr. Pav. 1A-2). Kai kuriuose mikroskopuose nėra kondensatoriaus ypač jei juose nesama integruoto šviesos šaltinio; kai kurie turi mobilų arba fiksuotą kondensatorių. Jei jūsų mikroskopas turi mobilų kondensatorių, aptikite rankenėlę, kuri pakelia arba nuleidžia kondensatorių ir apibrėžkite ją diagramoje ratu. c) Vyzdinė diafragma naudojama šviesos, kuri ryškina objektą, kiekiui reguliuoti. Ji gali būti atidaryta arba uždaryta, naudojantis kondensatoriaus šone esančia svirtele. Kai kuriuose mikroskopuose šią funkciją atlieka 2
3 apertūros diafragma. Skirtingo dydžio diafragmos plyšiai skirti objektams stebėti, esant skirtingam padidinimui. Pav. 1A-2 d) Objektyvo linzės įtaisytos and pasukamos tūtos arba galvutės e. Dauguma naujųjų mikroskopų yra parfokaliniai ( focal - iš angl. k. židinys), t.y. kuomet objektas yra vienos linzės židinyje, o linzės gali būti keičiamos visiškai neprarandant židinio. Kiekvienas objektyvas turi kompleksinių linzių sistemą. Arčiausiai bandinio esančios linzės yra padidinančios (angl. k. magnification ). Padidinimą nurodo ant objektyvo šono esantis užrašas (žr. Pav. 1A-3). Pav. 1A-3 Tūtoje paprastai yra šie objektai (palyginkite su savo turimais mikroskopais): skenuojantysis objektyvas (4x padidinimas), mažos galios objektyvas (10x padidinimas), didelės galios padidinimas (40x, 43x ar 45x padidinimas) ir aliejaus-imersinis objektyvas (100x padidinimas). Sekančios objektyvo linzės yra atsakingos už jų skiriamąją gebą (angl. k. resolving power ) ribojimą. Skiriamoji geba - tai sugebėjimas išryškinti detales, įmatyti du artimus objektus kaip atskirus, o ne vieną. Kuo mažesnis atstumas tarp dviejų objektų, kurie gali būti atskirti vienas nuo kito, tuo geresnė yra instrumento, naudojamo šiems objektams stebėti, skiriamoji galia. Žmogaus akis gali atskirti (įžiūrėti) du atskirus objektus, kai jie yra mažiausiai 0,1 mm 3
4 nutolę vienas nuo kito, kai tuo tarpu naudojantis šviesiniu mikroskopu, tą patį galima padaryti objektams esant 1000 kartų arčiau vienas kito! Skiriamoji geba (R) priklauso nuo 3 veiksnių: 1) Kampinė apertūra (θ) pažiūrėkite į Pav. 1A-2. Isižiūrėkite į šviesos pluoštą, patenkantį į objektyvą. Optimali θ vertė yra kampas, kuriam esant gaunamas šviesos pluoštas, kurio diametras atitinka objektyvo diametrą. Kai kampas θ per mažas, skiriamoji geba (rezoliucija) prasta. Viena iš mikroskopo kondensatoriaus funkcijų yra sukurti idealų šviesos srauto kampą. 2) Refrakcijos (lūžimo) indeksas (n) terpė tarp linzių ir objekto, per kurią turi pereiti šviesa turės įtakos šviesos srauto kampui ir atitinkamai rezoliucijai. Oro refrakcijos indeksas n = 1. Aliejaus refrakcijos indeksas yra didesnis (n = 1,5), todėl aliejus dažnai vartojamas mikroskopo skiriamajai gebai padidinti, nes didina šviesos srauto, patenkančio į objektyvą, kampinę apertūrą θ. 3) Bangos ilgis (λ) kuo trumpesnis bangos ilgis, tuo didesnė objektyvo skiriamoji geba. λ reikšmė gali būti keičiama, naudojant spalvotus filtrus. Išraiška [n sin ½ θ] iš ankstesnės lygties žinoma kaip skaitmeninė apertūra (NA - trumpinys iš angl. k. numeric aperture), ir lygybė gali būti perrašyta taip:, kur Atminkite, kadangi λ yra vienintelis dydis, išreiškiamas vienetais, R dydis taip pat atitiks tuos pačius vienetus nanometrus (nm). Tačiau skaitmeninė apertūra yra bematis dydis, kuris išgraviruojamas ant visų objektyvų šono prie skaičiaus, parodančio padidinimą (žr. Pav. 1A-3). Kuo didesnė NA reikšmė, tuo mažesnė R. Atminkite, kuo mažesnė R, tuo geresnė objektyvo rezoliucija. Didėjant padidinimo laipsniui, didėja ir skiriamoji geba, tačiau ši priklausomybė nėra tiesinė rezoliucija didėja mažiau nei padidinimas. A) Padidinimas nekeičiant rezoliucijos yra nenaudingas tyrinėjant bandinius. Kodėl? f) Okuliaro linzės arba okuliaras tai linzės, per kurias žiūrima į objektą. Jos paprastai padidina objekto vaizdą 10 kartų (10x). Kai kuriais atvejais mikroskopo kūno vamzdis (tūba) g gali būti pasukama, kad kitas asmuo galėtų pasižiūrėti į tiriamąjį objektą nejudinant viso mikroskopo. Jei jūsų mikroskopas turi vieną okuliarą, jis monokuliaras, jei du binokuliaras. 3. Mikroskopo mechaninės sistemos dalys (Pav. 1A-1): h) Objektinis staliukas skirtas objektiniam stikleliui padėti. Jis gali būti judinamas vertikaliai sukant didžiąją nustatymo rankeną i ir mažąją nustatymo rankeną j, kurios yra skirtingose vietose skirtingų mikroskopų atvejais, viena nuo kitos atskirtos arba kartu. Stambioji nustatymo rankena naudojama pradiniam bandinio vaizdo fokusavimui, kai naudojamas mažos galios objektyvas. Smulkioji nustatymo rankena atlieka labai nežymius pakitimus, tiksliai fokusuodama vaizdą, kai naudojamas didelės galios objektyvas. k) Objektinio staliuko laikikliai naudojami objektiniam stikleliui prilaikyti. Jų poziciją galima keisti ranka. Jei mikroskopas neturi objektinio staliuko laikiklių, jame būna mechaninis objektinis staliukas 4
5 (nepavaizduotas Pav. 1A-1), kuris gali keisti poziciją horizontaliai, sukinėjant atitinkamas rankenėles tuomet objektinis stiklelis gali pasislinkti į šonus ir pirmyn ar atgal nuo stebėtojo. l) Padas (bazė, pagrindas) ir ranka m yra svarbios dalys mikroskopo stabilumui ir mobilumui. II. Šviesinio mikroskopo panaudojimas Tikslai: 1. Išmokti teisingai naudotis šviesiniu mikroskopu; 2. Išmokti teisingai padėti bandinį ir sureguliuoti mikroskopą optimaliam naudojimui; 3. Apskaičiuoti bandinio padidinimą; 4. Apibūdinti rezoliucijos terminą ir paaiškinti, kaip ji taikoma, norint išgauti maksimalų vaizdo ryškumą. Darbo eiga: Tam, kad maksimaliai išnaudotume mikroskopo teikiamas galimybes, reikia teisingai sureguliuoti apšvietimą ir židinį. 1. Mikroskopas padedamas ant stalo taip, kad okuliaras būtų atsuktas į stebintįjį asmenį. Jei mikroskopas binokuliaras, sukant tarpokuliarinį diską, reikia sureguliuoti atstumą tarp abiejų okuliarų taip, kad jis atitiktų atstumą tarp stebinčiojo akių. Kai atstumas sureguliuotas, žiūrint pro okuliarą matomas vienas, ištisinis apvalus stebėjimo laukas. 2. Sukite tūtą į skanuojančiojo objektyvo (4x) poziciją, kol išgirsite ar pajusite ciktelėjimą, kuomet objektyvas savo vietoje. 3. Įjunkite šviesos šaltinį ir sureguliuokite apšvietimą. Didesnio galingumo objektyvams reikia daugiau apšvietimo. Pakoreguokite kondensatorių, jei įmanoma. Naudojantis 4x ar 10x mažo galingumo objektyvu, viršutinės kondensatoriaus linzės turi būti apie 5 mm žemiau nuo objektinio staliuko, o naudojantis 40x (didesnės galios objektyvu) pačioje aukščiausioje pozicijoje arba 2 mm žemiau objektinio staliuko. Geriausias būdas sureguliuoti kondensatorių yra padedant nusmailintą pieštuko galą tiesiai ant šviesos šaltinio paviršiaus, o paskui, naudojantis kondensatoriaus reguliavimo rankenėle, kilnoti jį žemyn ar aukštyn, kol pieštuko galas bus aiškiai matomas židinyje. Kondensatorius turi būti perreguliuojamas kiekvienam objektyvui. Vyzdinė diafragma arba apertūros diafragma taip pat turi būti nustatyta, kad būtų pasiektas balansas tarp kontrasto ir rezoliucijos. Šviesos kiekis, patenkąs į mikroskopą, daro įtaką tiek kontrastui (geba išskirti daiktą iš jo fono), tiek rezoliucijai (geba atskirti du taškus kaip atskirus). Geriausiai stebima tada, kai kontrastas ir rezoliucija nėra maksimalūs. Tam, kad sureguliuotume vyzdinę diafragmą, reikia nuimti okuliaro linzes (arba vieną iš linzių, jei mikroskopas binokuliaras) ir reguliuoti diafragmos svirtimi jos lapus tol, kol tie bus vos prie šviesos apskritimo, matomo per atidarytą okuliarą, krašto. Tuomet lapai reguliuojami taip, kad jie būtų apytiksliai 1/3 kelio nuo šviesos apskritimo centro: taip pasiekiamas balansas tarp kontrasto ir rezoliucijos. Okuliaro linzės įstatomos į vietą. 4. Stambioji nustatymo rankena naudojama nuleisti objektinį staliuką į apačią prieš tai, kai ant jo padedamas objektinis stiklelis (jei mikroskopas turi judinamą kūno tūbą, tuomet ji pakeliama į viršų). A) Kaip turite pasukti didžiają nustatymo rankeną (link savęs ar nuo savęs), kad atstumas tarp objektyvo ir objektinio staliuko padidėtų? 5. Ištirkite raidės e objektinį stiklelį (iškirpkite raidę iš seno laikraščio, užlašinkite lašą vandens ir uždenkite dengiamuoju stikleliu). Padėkite jį ant objektinio staliuko ir prispauskite laikikliais. Jei laikiklių nesama ir mikroskopo objektinis staliukas yra mechanizuotas, naudokitės dvejomis rankenėlėmis (viršutinė rankenėlė stumdo staliuką pirmyn-atgal, apatinė į kairę-dešinę), kad objektas būtų tiesiai virš objektinio staliuko angos. 5
6 6. Židiniui sureguliuoti reikia nuleisti objektyvo linzes, naudojantis didžiąja ir mažąja nustatymo rankenomis ir stumiant objektinį staliuką aukštyn (arba mikroskopo kūno tūbą žemyn) tol, kol objektyvo linzės beveik sieks stiklelį. Stebėkite, kad linzės neliestų stiklelio, nes abu objektai gali būti sugadinti. 7. Žiūrėdami pro okuliarą, naudokitės didžiąja nustatymo rankena tam, kad atsargiai tolintumėte objektinį staliuką nuo objektyvo linzių arba pakeltute tūbą aukštyn nuo stiklelio. Kai objektas tmapa matomas, pradėkite sukti mažąją nustatymo rankeną tam, kad galutinai išryškintumėte židinį. Nustatyti, kiek kartų padidintas objektas galima padauginus objektyvo linzių galią ir okuliaro linzių galią. Jei naudojatės binokuliaru, įvertinti reikia tik vienos okuliaro linzės galią. Bendras padidinimas = Okuliaro padidinimas x Objektyvo padidinimas 8. Pastumkite objektinį stiklelį į dešinę. B) Į kurią pusę juda raidė e (žiūrint pro mikroskopą)? C) Ar raidė apversta aukštyn kojomis? Ar ji matoma atbulai? (Svarbu atsiminti jos erdvinę poziciją) 9. Dabar pakartokite visus žingsnius 1-8 su preparatu Nr. 1 (rekomenduojama stebėti Oscillatoria). 10. Pasukite tūtą taip, kad stebėti galima būtų 10x objektyvu. Patikrinkite darbinį atstumą tarp objektyvo linzių ir objektinio stiklelio: jis mažėja, kai naudojami didesnės galios objektyvai ir didėja padidinimas (žr. Pav. 1B-1). Jei jūsų mikroskopas parfokalinis, tikriausiai galėsite sufokusuoti vaizdą naudojantis vien mažąja nustatymo rankena. Jei turite naudotis didžiąja nustatymo rankena, neužmirškite niekada jos nesukite žiūrėdami per okuliarą; visada žiūrėkite iš šono. Regos lauko (jūsų matoma zona) dydis atvirkščiai proporcingas padidinimui: kuo didesnis padidinimas, tuo mažesnis regos laukos (žr. Pav. 1B-1). 11. Ištirkite preparatą Nr. 2 (rekomenduojama Spirogyra arba Oedogonium). Suskaičiuokite ląsteles, kurias galite pamatyti vienoje vijoje, esant 4x, 10x ir 40x padidinimui (neužmirškite, kad naudojant 10x padidinimo galios okuliaro linzę, objektyvo linzių padidinimą reikia dauginti iš skaičiaus 10). Pav. 1B-1 6
7 D) Kas nutiko jūsų regos laukui, kai pakeitėte 4x objektyvą į 10x arba 10x į 40x? E) Išanalizuokite Pav.1B-1. Ką galima pasakyti apie padidinimo ir regos lauko sąryšį? 12. Išmokite judinti objektinį stiklelį. Įsidėmėkite ką nors regos lauke ir stebėkite objektą palengva stumdydami stiklelį. Pabandykite keisti stiklelio poziciją taip, kad objektas judėtų ratu prie regos lauko šono, neprarandant jo iš stebėjimo zonos (šio tipo manipuliacijos bus labai naudingos stebint gyvuosius organizmus). Ryškumui nustatyti reguliuokite mažąją nustatymo rankeną. F) Ar kai kurios objekto dalys yra židinyje, kai tuo tarpu kitų jame nesama? Jei atsakėte taip, tikriausiai esate teisus. Jūsų preparatas nėra vienodo plonumo visose vietose, o gylis, kurį gali fokusuoti mikroskopas (vadinamas lauko gyliu), yra ribotas. Kuo didesnis padidinimas, tuo mažesnis (seklesnis, labiau paviršutiniškas) yra lauko gylis. Galite studijuoti storesnius objektus, reguliuodami mažąją nustatymo rankeną ir taip fokusuodami vaizdą skirtingose objekto plokštumose. Tai sudaro galimybę optiškai skrosti kai kurias medžiagas (žr. Pav. 1B-2). Pav. 1B-2. Ši schema rodo, kaip fokusavimas skirtinguose objekto gyliuose (plokštumose) atskleidžia objekto struktūrą. Stebint storą preparatą didesnės galios objektyvais (40x ar 100x), galima naudotis šiuo optiniu pjūvio procesu tam, kad ištirti objektą skirtinguose gyliuose. 13. Kai sėkmingai dirbsite mikroskopu, esant 10x padidinimui, objektyvo linzes pakeiskite į didesnės galios (40x). Objektas turi būti matomas regos lauko centre, kadangi didelės galios objektyvas išdidina tik mažą regos lauko dalį, kurią prieš tai stebėjote mažos galios objektyvu (žr. Pav. 1B-1). Kad išvengtumėte nesklandumų, vėlgi reikia atminti, kad keisdami objektyvus, procesą stebėtumėte iš šono ir nejudintumėte didžiosios nustatymo rankenos ryškumo nustatymui. G) Koks yra bendras jūsų stebimo objekto padidinimas, stebint 40x objektyvu? Kodėl? Nupieškite tai, ką matote regos lauke. Nepamirškite nurodyti, kokį preparatą stebite ir koks yra bendras vaizdo padidinimas. III. Užliejamo preparato tyrimas 7
8 Užliejamas vandeniu preparatas yra skirtas laikinam objekto stebėjimui. Bandinys užliejamas nedideliu skysčio kiekiu ir uždengiamas dengiamuoju stikliuku. Darbo tikslas: Įsisavinti užliejamo preparato gamybos ir stebėjimo techniką. Darbo eiga: 1. Ant švaraus objektinio stiklelio centro pipete arba stiklinės lazdelės pagalba užlašinkite lašą vandens. Į lašą pincetu įdėkite nuplėštą augalo Elodea lapo gabalėlį. 2. Bandinys uždengiamas dengiamuoju stikliuku pradedant lašo galu ir atsargiai nuleidžiant stikliuką taip, kad vanduo po juo pasiskirstytų tolygiai (žr. Pav. 1C-1). Stebėkite, kad po stikliuku aplink bandinį nesusidarytų oro burbuliukai. Nespauskite stikliuku bandinio. Jei vandens perdaug, nusausinkite perteklių popierinio rankšluosčio skiautele palei dengiamojo stikliuko kraštą. Pav. 1C-1 3. Analizuokite preparatą, naudojantis mažos galios, o po to didelės galios objektyvais. Atminkite, kad objektyvo linzėmis negalima paliesti dengiamojo stikliuko. A) Parašykite tris priežastis, kodėl ruošiant užliejamą preparatą reikalingas dengiamasis stikliukas. 4. Naudodami 10x padidinimo objektyvu, sufokusuokite vaizdą į nuplėštąją Elodea lapo dalį. Atminkite, kad matoma tik viena viso lapo storio dalis ir kad lapą sudaro keli ląstelių sluoksniai. Naudodamiesi mažąja nustatymo rankena, nukreipkite vaizdą į įvairias lapo storio plokštumas (lauko gylį). 5. Dabar vaizdą stebėkite 40x objektyvu. Turėtumėte pastebėti, kad matomas net mažesnis lapo storis. Taigi įsidėmėkite, kad kuo didesnis padidinimas, tuo seklesnis yra lauko gylis (zonos, kuri yra aiškiai matoma, gylis). 6. Stebėkite Elodea lapo ląsteles, kuriose pamatysite judant daugybę žalių kūnelių (žr. Pav. 1C-2). Tai chloroplastai organelės, atsakingos už augalų ląstelėse vykstančią fotosintezę. Judėjimas, kurį matote, yra vadinamas cikloze arba citoplazmine srove. Kadangi citoplazma juda aplink didžiulę centrinę vakuolę, su ja juda ir visos ištirpusios medžiagos, taip pat ir suspenduotos organelės. 8
9 Pav. 1C-2 B) Ar ciklozės kryptis visose ląstelėse vienoda? C)Kokia gali būti praktinė ciklozės reikšmė augalų ląstelėse? 7. Dabar pakeiskite skystį aplink bandinį į koncentruotos druskos tirpalą (žr. Pav. 1C-3). Užlašinkite lašą koncentruotos druskos tirpalo prie Elodea užliejamo preparato krašto. Nukreipkite skysčio srautą po dengiamuoju stikliuku kitame jo gale laikydami popierinio rankšluosčio skiautę. Atidžiai stebėkite, kas darosi lapo ląstelėms. Tikriausiai matysite citoplazmos atsitraukimą nuo ląstelės sienelės. Šis reiškinys vadinamas plazmolize. Pav. 1C-3 D) Ar plazmolizės metu ciklozė vyksta toliau ar ji sustoja? 8. Jei įmanonoma tirti balos vandens, dumblių ar pirmuonių kultūras, taip pat paruoškite užliejamus jų preparatus, paėmę lašą kultūros terpės ant švaraus objektinio stiklelio ir uždengę bandinį dengiamuoju stikliuku. Kai kurie vienaląsčiai organizmai, kuriuos stebėsite gan greitai judančius regos lauke, yra pirmuonys (Protozoa). Gali prireikti sustabdyti šių organizmų judėjimą: ant stebimos kultūros terpės užlašinkite lašą metilo celiuliozės (Protoslo) ir pamaišykite dantų krapštuku.. Dantų krapštuku nuo vidinės žando puses nukrapštykite truputį apnašų. Padėkite jas ant švaraus objektinio stiklelio, užlašinkite lašą vandens ir uždenkite dengiamuoju stikleliu. Padėkite stiklelį po mikroskopu ir naudodami 40x didinantį lęšį apžiūrėkite ląsteles. Kokias ląstelės struktūras matote? Ar matote mėginyje bakterijų? Kelių tipų? Kaip jos išsidėstę? B) Ant atskiro popieriaus lapo kuo detaliau nupieškite vieną ar kelis stebimus organizmus. 9. Išjunkite mikroskopo šviesos šaltinį, susukite laidą, sutvarkykite darbo vietą, preparatus grąžinkite instruktoriui, o mikroskopą nuneškite į vietą. 9
Spalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1
Spalvos Grafika ir vizualizavimas Spalvos Šviesa Spalvos Spalvų modeliai Gama koregavimas Šviesa Šviesos savybės Vandens bangos Vaizdas iš šono Vaizdas iš viršaus Vaizdas erdvėje Šviesos bangos Šviesa
Διαβάστε περισσότεραMatematika 1 4 dalis
Matematika 1 4 dalis Analizinės geometrijos elementai. Tiesės plokštumoje lygtis (bendroji, kryptinė,...). Taško atstumas nuo tiesės. Kampas tarp dviejų tiesių. Plokščiosios kreivės lygtis Plokščiosios
Διαβάστε περισσότεραI dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI ATSAKYMAI
008 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija Kiekvieno I dalies klausimo teisingas atsakymas vertinamas tašku. I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI
Διαβάστε περισσότεραX galioja nelygyb f ( x1) f ( x2)
Monotonin s funkcijos Tegul turime funkciją f : A R, A R. Apibr žimas. Funkcija y = f ( x) vadinama monotoniškai did jančia (maž jančia) aib je X A, jei x1< x2 iš X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) ( f
Διαβάστε περισσότεραXI. MIKROSKOPAI OPTINĖS SISTEMOS. XI. Mikroskopai. sites.google.com/site/optinessistemos/ 2016 pavasario semestras
OPTINĖS SISTEMOS XI. Mikroskopai sites.google.com/site/optinessistemos/ Mikroskopas Pagrindiniai mikroskopijos principai Vaizdų susidarymas Kohler apšvietimas Tiesioginis ir invertuotas mikroskopas Objektyvai
Διαβάστε περισσότεραKodėl mikroskopija? Optinė mikroskopija: įvadas. Žmogaus akis. Žmogaus akis. Žmogaus akis. Vaizdo formavimasis žmogaus akyje
Kodėl mikroskopija? Todėl, kad pamatyti reiškia patikėti... Optinė mikroskopija: įvadas Žmogaus akis Žmogaus akis Mato šviesą, kurios bangų ilgis nuo 400 nm (violetinė) iki 750 nm (mėlyna) Stiebelių ir
Διαβάστε περισσότεραElektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose
lktroų ir skylučių statistika puslaidiikiuos Laisvų laidumo lktroų gracija, t.y. lktroų prėjimas į laidumo juostą, gali vykti kaip iš dooriių lygmų, taip ir iš valtiės juostos. Gracijos procsas visuomt
Διαβάστε περισσότεραElektroninio mikroskopo tyrimas
Laboratorinis darbas Nr. 9 Elektroninio mikroskopo tyrimas Darbo tikslas:. Susipažinti su elektroninio mikroskopo veikimo principu ir jo panaudojimo galimybėmis.. Gauti mikroskopo ekrane mikroschemos elemento
Διαβάστε περισσότεραRotaciniai vožtuvai HRB 3, HRB 4
Techninis aprašymas Rotaciniai vožtuvai HRB 3, HRB 4 Aprašymas HRB rotacinius vožtuvus galima naudoti kartu su elektros pavaromis AMB 162 ir AMB 182. Savybės: Mažiausias pratekėjimas šioje klasėje Uniklalus
Διαβάστε περισσότεραI.4. Laisvasis kūnų kritimas
I4 Laisvasis kūnų kitimas Laisvuoju kitimu vadinamas judėjimas, kuiuo judėtų kūnas veikiamas tik sunkio jėos, nepaisant oo pasipiešinimo Kūnui laisvai kintant iš nedidelio aukščio h (dau mažesnio už Žemės
Διαβάστε περισσότεραGEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI
OPTINĖS SISTEMOS GEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI sites.google.com/site/optinessistemos/ I. ĮVADAS Ženklai geometrinėje optikoje LABAI SVARBU! Fizikinė optika ir geometrinė optika Fizikinė optika - bangų
Διαβάστε περισσότεραPNEUMATIKA - vožtuvai
Mini vožtuvai - serija VME 1 - Tipas: 3/2, NC, NO, monostabilūs - Valdymas: Mechaninis ir rankinis - Nominalus debitas (kai 6 barai, Δp = 1 baras): 60 l/min. - Prijungimai: Kištukinės jungtys ø 4 žarnoms
Διαβάστε περισσότεραBalniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis
Techninis aprašymas Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis Aprašymas Šie vožtuvai skirti naudoti su AMV(E) 335, AMV(E) 435 arba
Διαβάστε περισσότεραDviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės
Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės Dalinės išvestinės Tarkime, kad dviejų kintamųjų funkcija (, )yra apibrėžta srityje, o taškas 0 ( 0, 0 )yra vidinis srities taškas. Jei fiksuosime argumento
Διαβάστε περισσότερα2015 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis
PATVIRTINTA Ncionlinio egzminų centro direktorius 0 m. birželio d. įskymu Nr. (..)-V-7 0 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pgrindinė sesij I dlis Užd. Nr. 4 7
Διαβάστε περισσότεραSkalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka
WMB 71032 PTM Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató utomatická pračka Používateľská príručka Dokumentu Nr 2820522945_LT / 06-07-12.(16:34) 1 Svarbūs
Διαβάστε περισσότεραTemos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas
Pirmasis uždavinys Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas Uždavinio formulavimas a) Žinoma n = 50 tiriamo
Διαβάστε περισσότεραRankinio nustatymo ventiliai MSV-F2, PN 16/25, DN
Rankinio nustatymo ventiliai MSV-F2 PN 16/25 DN 15-400 Aprašymas MSV-F2 DN 15-150 MSV-F2 DN 200-400 MSV-F2 yra rankinio nustatymo ventiliai. Jie naudojami srautui šildymo ir šaldymo įrenginiuose balansuoti.
Διαβάστε περισσότεραMatematika 1 3 dalis
Matematika 1 3 dalis Vektorių algebros elementai. Vektorių veiksmai. Vektorių skaliarinės, vektorinės ir mišriosios sandaugos ir jų savybės. Vektoriai Vektoriumi vadinama kryptinė atkarpa. Jei taškas A
Διαβάστε περισσότεραKURKIME ATEITĮ DRAUGE! FIZ 414 APLINKOS FIZIKA. Laboratorinis darbas SAULĖS ELEMENTO TYRIMAS
EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 4 priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra Projekto
Διαβάστε περισσότεραBalniniai vožtuvai (PN 16) VRB 2 dviejų angų, vidiniai ir išoriniai sriegiai VRB 3 trijų angų, vidiniai ir išoriniai sriegiai
Techninis aprašymas alniniai vožtuvai (PN 16) VR 2 dviejų angų, vidiniai ir išoriniai sriegiai VR 3 trijų angų, vidiniai ir išoriniai sriegiai prašymas Savybės: Padidinto sandarumo ( bubble tight ) konstrukcija
Διαβάστε περισσότεραEUROPOS CENTRINIS BANKAS
2005 12 13 C 316/25 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ 2005 m. gruodžio 1 d. dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo
Διαβάστε περισσότεραAlgoritmai. Vytautas Kazakevičius
Algoritmai Vytautas Kazakevičius September 2, 27 2 Turinys Baigtiniai automatai 5. DBA.................................. 5.. Abėcėlė............................ 5..2 Automatai..........................
Διαβάστε περισσότεραKOMPTONO EFEKTO TYRIMAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Atomo ir branduolio fizikos laboratorija Laboratorinis darbas Nr. 7 KOMPTONO EFEKTO TYRIMAS Eksperimentinė dalis 2014-10-25 Čia yra tik smulkus
Διαβάστε περισσότεραIntegriniai diodai. Tokio integrinio diodo tiesiogin įtampa mažai priklauso nuo per jį tekančios srov s. ELEKTRONIKOS ĮTAISAI 2009
1 Integriniai diodai Integrinių diodų pn sandūros sudaromos formuojant dvipolių integrinių grandynų tranzistorius. Dažniausiai integriniuose grandynuose kaip diodai naudojami tranzistoriniai dariniai.
Διαβάστε περισσότεραVilniaus universitetas. Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS
Vilniaus universitetas Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS Vilnius 1992 T U R I N Y S 1. Vektorinė erdvė............................................. 3 2. Matricos rangas.............................................
Διαβάστε περισσότεραSu pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos
Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos Rimantas DEKSNYS, Robertas STANIULIS Elektros sistemų katedra Kauno technologijos universitetas
Διαβάστε περισσότερα06 Geometrin e optika 1
06 Geometrinė optika 1 0.1. EIKONALO LYGTIS 3 Geometrinėje optikoje įvedama šviesos spindulio sąvoka. Tai leidžia Eikonalo lygtis, kuri išvedama iš banginės lygties monochromatinei bangai - Helmholtco
Διαβάστε περισσότεραGabija Maršalkaitė Motiejus Valiūnas. Astronomijos pratybų užduočių komplektas
Gabija Maršalkaitė Motiejus Valiūnas Astronomijos pratybų užduočių komplektas Vilnius 2014 1 Įvadas 1.1 Astronomijos olimpiados Lietuvoje kylant moksleivių susidomėjimu astronomijos olimpiada buvo pastebėta,
Διαβάστε περισσότεραŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINĖSE TERPĖSE
ŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPIĖSE TERPĖSE 43 2.7. SPIDULIUOTĖS IR KŪO SPALVOS Spinduliuotės ir kūno optiniam apibūdinimui naudojama spalvos sąvoka. Spalvos reiškinys yra nepaprastas. Kad suprasti spalvos esmę,
Διαβάστε περισσότεραLeica ICC50 Naudojimo instrukcija
Leica ICC50 Naudojimo instrukcija Skyriaus apžvalga Leica ICC50 9 Pasiruoškite! 12 Pasiruoškite naudoti! 15 Pirmyn! 22 Priežiūra ir valymas 24 Patikslinimai 26 Leica ICC50 naudojimo instrukcija 2 Turinys
Διαβάστε περισσότεραStatistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas
Statistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas DNR molekulių vaizdas DNR struktūros pakitimai. Keičiantis DNR molekulės formai keistųsi ir visos sistemos entropija. Mielėse esančio DNR struktūros
Διαβάστε περισσότερα1 teorinė eksperimento užduotis
1 teorinė eksperimento užduotis 2015 IPhO stovykla DIFERENCINIS TERMOMETRINIS METODAS Šiame darbe naudojame diferencinį termometrinį metodą šiems dviems tikslams pasiekti: 1. Surasti kristalinės kietosios
Διαβάστε περισσότερα15 darbas ŠVIESOS DIFRAKCIJOS TYRIMAS
15 daras ŠVIESOS DIFRKCIJOS TYRIMS Užduotys 1. Išmatuoti plyšio plotį.. Išmatuoti atstumą tarp dviejų plyšių. 3. Nustatyti šviesos angos ilgį iš difrakcinio vaizdo pro apskritą angą. 4. Nustatyti kompaktinio
Διαβάστε περισσότεραRIRS 350P EKO . VEDINIMO ĮRENGINYS. Ypač žemas aukštis! Energiją taupantys ir tyliai dirbantys EC ventiliatoriai.
. VEDINIMO ĮRENGINYS RIRS 350P EKO 1 2 3 Energiją taupantys ir tyliai dirbantys EC ventiliatoriai. Efektyvus rotorinis šilumokaitis, kurio grąžinama šiluma iki 91%. Ypač žemas aukštis! 2 Turinys Pagrindinės
Διαβάστε περισσότεραArenijaus (Arrhenius) teorija
Rūgštys ir bazės Arenijaus (Arrhenius) teorija Rūgštis: Bazė: H 2 O HCl(d) H + (aq) + Cl - (aq) H 2 O NaOH(k) Na + (aq) + OH - (aq) Tuomet neutralizacijos reakcija: Na + (aq) + OH - (aq) + H + (aq) + Cl
Διαβάστε περισσότεραVandens kokybės rekomendacijos variu lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams
Suvestinė Vandens kokybės rekomendacijos variu lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams Danfoss centralizuoto šildymo padalinys parengė šias rekomendacijas, vadovaujantis p. Marie Louise Petersen, Danfoss
Διαβάστε περισσότεραVI SKYRIUS VI SKYRIUS OPTINĖ HOLOGRAFIJA
180 OPTINĖ HOLOGRAFIJA Holografija vadinamas šviesos bangų struktūros užrašymo ir atgaminimo metodas, grindžiamas koherentinių šviesos pluoštelių difrakcija ir interferencija. Kaip ir fotografijoje, ji
Διαβάστε περισσότεραSkysčiai ir kietos medžiagos
Skysčiai ir kietos medžiagos Dujos Dujos, skysčiai ir kietos medžiagos Užima visą indo tūrį Yra lengvai suspaudžiamos Lengvai teka iš vieno indo į kitą Greitai difunduoja Kondensuotos fazės (būsenos):
Διαβάστε περισσότερα5 klasė. - užduotys apie varniuką.
5 klasė - užduotys apie varniuką. 1. Varniukas iš plastilino lipdė raides ir iš jų sudėliojo užrašą: VARNIUKO OLIMPIADA. Vienodas raides jis lipdė iš tos pačios spalvos plastelino, o skirtingas raides
Διαβάστε περισσότεραKURKIME ATEITĮ DRAUGE! BIO 312. MIKROBIOLOGIJA. Laboratorinis darbas
EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 4 priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra Projekto
Διαβάστε περισσότεραTEDDY Vartotojo vadovas
TEDDY Vartotojo vadovas Jūsų PRESIDENT TEDDY ASC iš pirmo žvilgsnio DĖMESIO! Prieš pradedant naudotis stotele, pirmiausia būtina prie jos prijungti anteną (jungtis, esanti prietaiso galinėje dalyje) ir
Διαβάστε περισσότεραĮvadas į laboratorinius darbus
M A T E M A T I N Ė S T A T I S T I K A Įvadas į laboratorinius darbus Marijus Radavičius, Tomas Rekašius 2005 m. rugsėjo 26 d. Reziumė Laboratorinis darbas skirtas susipažinti su MS Excel priemonėmis
Διαβάστε περισσότεραFDMGEO4: Antros eilės kreivės I
FDMGEO4: Antros eilės kreivės I Kęstutis Karčiauskas Matematikos ir Informatikos fakultetas 1 Koordinačių sistemos transformacija Antrosios eilės kreivių lgtis prastinsime keisdami (transformuodami) koordinačių
Διαβάστε περισσότεραTaikomoji branduolio fizika
VILNIAUS UNIVERSITETAS Taikomoji branduolio fizika Parengė A. Poškus Vilnius 2015-05-20 Turinys 1. Neutronų sąveika su medžiaga...1 1.1. Neutronų sąveikos su medžiaga rūšys...1 1.2. Neutrono sukeltų branduolinių
Διαβάστε περισσότεραKRŪVININKŲ JUDRIO PRIKLAUSOMYBĖS NUO ELEKTRINIO LAUKO STIPRIO TYRIMAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS Puslaidininkių fizikos katedra Puslaidininkių fizikos mokomoji laboratorija Laboratorinis darbas Nr. 5 KRŪVININKŲ JUDRIO PRIKLAUSOMYBĖS NUO ELEKTRINIO LAUKO STIPRIO TYRIMAS 013-09-0
Διαβάστε περισσότεραStiklo pluošto laikikliai - gali būti sprendimas langams/durims tvirtinti šiltinimo sluoksnyje
Stiklo pluošto laikikliai - gali būti sprendimas langams/durims tvirtinti šiltinimo sluoksnyje Lango vieta angoje Reguliuojami stiklo pluošto laikikliai Sukurta mūsų, pagaminta mūsų Geram rezultatui
Διαβάστε περισσότεραProjektas. Europos Socialinis Fondas
EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! Projektas BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0157 Naujausių gamtos mokslo žinių sklaidos mokytojams tinklas http://gamta.vdu.lt Projektą finansuoja
Διαβάστε περισσότεραΔp nustatymo ribos (bar) Kodas 003H6200
Techninis aprašymas Slėgio perkryčio reguliatorius (PN 16) AVP montuojamas tiekimo ir grąžinimo vamzdyne, reguliuojami nustatymai AVP-F montuojamas grąžinimo vamzdyne, nekeičiami nustatymai Pritaikymas
Διαβάστε περισσότεραAviacinės elektronikos pagrindai
Antanas Savickas Aviacinės elektronikos pagrindai Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius studijų metodus
Διαβάστε περισσότεραLietuvos mokinių septintoji astronomijos olimpiada (2009) Pirmo turo uždavinių sprendimai. IX klasių ir jaunesni mokiniai
Lietuvos mokinių septintoji astronomijos olimpiada (2009) Pirmo turo uždavinių sprendimai IX klasių ir jaunesni mokiniai 1 uždavinys Vilnietis Tadas mėgsta stebėti naktinį dangų. Tame pačiame mieste gyvenantis
Διαβάστε περισσότεραKAIP VYKSTA FOTOSENSIBILIZACIJA BIOLOGINĖSE SISTEMOSE?
2 skyrius KAIP VYKSTA FOTOSENSIBILIZACIJA BIOLOGINĖSE SISTEMOSE? Trumpai pateikiami svarbiausi šviesos parametrai, reikalavimai efektyviems fotosensibilizatoriams ir esminiai fotosenibilizacijos reakcijų
Διαβάστε περισσότερα1 TIES ES IR PLOK TUMOS
G E O M E T R I J A Gediminas STEPANAUSKAS 1 TIES ES IR PLOK TUMOS 11 Plok²tumos ir ties es plok²tumoje normalin es lygtys 111 Vektorin e forma Plok²tumos α padetis koordina iu sistemos Oxyz atºvilgiu
Διαβάστε περισσότεραTRUMAN. Vartotojo vadovas
TRUMAN Vartotojo vadovas Jūsų PRESIDENT TRUMAN ASC iš pirmo žvilgsnio DĖMESIO! Prieš pradedant naudotis stotele, pirmiausia būtina prie jos prijungti anteną (jungtis, esanti prietaiso galinėje dalyje)
Διαβάστε περισσότεραRiebalų rūgščių biosintezė
Riebalų rūgščių biosintezė Riebalų rūgščių (RR) biosintezė Kepenys, pieno liaukos, riebalinis audinys pagrindiniai organai, kuriuose vyksta RR sintezė RR grandinė ilginama jungiant 2C atomus turinčius
Διαβάστε περισσότεραCeraPro. Grindų šildymo kabelis. Montavimo instrukcija
CeraPro Grindų šildymo kabelis Montavimo instrukcija A 1 2 3 4 5 6 7 8 9 1. Medinės juodgrindės 2. Išlyginamasis sluoksnis 3. Daviklis 4. Dvipusė juosta 5. Tinklelis 6. CeraPro 7. Betonas 8. Plytelės,
Διαβάστε περισσότεραSpecialieji analizės skyriai
Specialieji analizės skyriai. Trigonometrinės Furje eilutės Moksle ir technikoje dažnai susiduriame su periodiniais reiškiniais, apibūdinamais periodinėmis laiko funkcijomis: f(t). 2 Paprasčiausia periodinė
Διαβάστε περισσότερα6 laboratorinis darbas DIODAS IR KINTAMOSIOS ĮTAMPOS LYGINTUVAI
Kauno technologijos universitetas...gr. stud... Elektros energetikos sistemų katedra p =..., n =... 6 laboratorinis darbas DIODAS IR KINTAMOSIOS ĮTAMPOS LYGINTUVAI Darbo tikslas Susipažinti su diodo veikimo
Διαβάστε περισσότεραANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui)
ngelė aškienė NLIZINĖ GEMETRIJ III skrius (Medžiaga virtualiajam kursui) III skrius. TIESĖS IR PLKŠTUMS... 5. Tiesės lgts... 5.. Tiesės [M, a r ] vektorinė lgtis... 5.. Tiesės [M, a r ] parametrinės lgts...
Διαβάστε περισσότεραII dalis Teisingas atsakymas į kiekvieną II dalies klausimą vertinamas 1 tašku g/mol
PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 05 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. (.3.)-V-73 05 M. CHEMIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA. Pagrindinė sesija I dalis Teisingas
Διαβάστε περισσότεραPuslaidininkių fizikos laboratoriniai darbai
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS FIZIKOS IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS Puslaidininkių fizikos laboratoriniai darbai Audzijonis Audzijonis Aurimas Čerškus VILNIUS 003 Algirdas Audzijonis, 003 Aurimas Čerškus,
Διαβάστε περισσότεραŠotkio diodo voltamperinės charakteristikos tyrimas
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Krūvio pernašos vyksmų skaitinis modeliavimas Darbas Nr. 1 Šotkio diodo voltamperinės charakteristikos tyrimas Parengė A. Poškus 214-9-3 Turinys
Διαβάστε περισσότεραJONAS DUMČIUS TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA
JONAS DUMČIUS (1905 1986) TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA 1975 metais rotaprintu spausdintą vadovėlį surinko klasikinės filologijos III kurso studentai Lina Girdvainytė Aistė Šuliokaitė Kristina
Διαβάστε περισσότεραĮžanginių paskaitų medžiaga iš knygos
MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 1 Teiginio
Διαβάστε περισσότερα2. Omo ir Džaulio dėsnių tikrinimas
Užduotis.. Omo ir Džaulio dėsnių tikrinimas 1. Patikrinti Omo dėsnį uždarai grandinei ir jos daliai.. Nustatyti elektros šaltinio vidaus varžą ir elektrovarą 3. Išmatuoti srovės šaltinio naudingos galios
Διαβάστε περισσότεραVIII. FRAKTALINĖ DIMENSIJA. 8.1 Fraktalinės dimensijos samprata. Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis?
VIII FRAKTALINĖ DIMENSIJA 81 Fraktalinės dimensijos samprata Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis? Tarkime, kad duota atkarpa, kurios ilgis lygus 1 Padalykime šia atkarpa n lygiu daliu Akivaizdu, kad kiekvienos
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS. ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS metų MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMA
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS TVIRTINU: Prorektorė mokslui Prof. Vaiva Lesauskaitė 2015 m. lapkričio mėn. 6 d. ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS 2015 2020 metų MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA
LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA tema. APSKRITIMŲ GEOMETRIJA (00 0) Teorinę medžiagą parengė bei antrąją užduotį sudarė Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Edmundas Mazėtis. Apskritimas tai
Διαβάστε περισσότεραAtsitiktinių paklaidų įvertinimas
4.4.4. tsitiktinių paklaidų įvertinimas tsitiktinės paklaidos įvertinamos nurodant du dydžius: pasikliaujamąjį intervalą ir pasikliaujamąją tikimybę. tsitiktinių paklaidų atveju, griežtai tariant, nėra
Διαβάστε περισσότεραELEKTRONIKOS VADOVĖLIS
ELEKTRONIKOS VADOVĖLIS Įvadas Mokomoji knyga skiriama elektros inžinerijos bei mechatronikos programų moksleiviams. Knygoje pateikiami puslaidininkinių elementų diodų, tranzistorių, tiristorių, varistorių,
Διαβάστε περισσότεραPAPILDOMA INFORMACIJA
PAPILDOMA INFORMACIJA REKOMENDACIJOS, KAIP REIKIA ĮRENGTI, PERTVARKYTI DAUGIABUČIŲ PASTATŲ ANTENŲ ŪKIUS, KAD BŪTŲ UŽTIKRINTAS GEROS KOKYBĖS SKAITMENINĖS ANTŽEMINĖS TELEVIZIJOS SIGNALŲ PRIĖMIMAS I. BENDROSIOS
Διαβάστε περισσότεραΟδηγίες Χρήσης naudojimo instrukcija Упутство за употребу navodila za uporabo
Οδηγίες Χρήσης naudojimo instrukcija Упутство за употребу navodila za uporabo Πλυντήριο πιάτων Indaplovė Машинa за прање посуђа Pomivalni stroj ESL 46010 2 electrolux Περιεχόμενα Electrolux. Thinking of
Διαβάστε περισσότεραTechninis katalogas Plokščių radiatoriai LIETUVA 2012
Techninis katalogas Plokščių radiatoriai LIETUVA 2012 2 turinys plokščių radiatoriai charakteristika...4 plokščių radiatoriai charakteristika... 88 Compact... 10 Ventil Compact 200 mm... 91 Ventil Compact...
Διαβάστε περισσότεραdr. Juozas Gudzinskas, dr. Valdas Lukoševičius, habil. dr. Vytautas Martinaitis, dr. Edvardas Tuomas
dr. Juozas Gudzinskas, dr. Valdas Lukoševičius, habil. dr. Vytautas Martinaitis, dr. Edvardas Tuomas Šilumos vartotojo vadovas VILNIUS 2011 Visos teisės saugomos. Jokia šio leidinio dalis be leidėjo raštiško
Διαβάστε περισσότεραNauji dviejų vamzdžių sistemos balansavimo būdai
Techninis straipsnis. Hidraulinis sistemų balansavimas Nauji dviejų vamzdžių sistemos balansavimo būdai Kaip pasiekti puikų hidraulinį sistemų balansavimą šildymo sistemose naudojant Danfoss Dynamic Valve
Διαβάστε περισσότερα3 Srovės ir įtampos matavimas
3 Srovės ir įtampos matavimas Šiame skyriuje nagrinėjamos srovės ir įtampos matavimo priemonės. Srovė ir įtampa yra vieni iš svarbiausių elektrinių virpesių parametrų. Srovės dažniausiai matuojamos nuolatinės
Διαβάστε περισσότεραMATEMATINĖ LOGIKA. Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos
MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 Teiginio
Διαβάστε περισσότεραLeica ICC50 HD Naudojimo instrukcija
Leica ICC50 HD Naudojimo instrukcija Turinys Leica ICC50 HD Įvadas 9 Pagrindai 10 Pagrindai (tęsinys) 11 Leica ICC50 HD apžvalga 12 Išpakavimas 14 Pasiruoškite! Pasiruošimas naudoti 16 Pasiruoškite naudoti!
Διαβάστε περισσότερα1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai yra studentai galima išreikšti formule. 2 Ta pati teigini galima užrašyti ir taip. 3 Formulė U&B C reiškia, kad
45 DISKREČIOJI MATEMATIKA. LOGIKA. PAVYZDŽIAI Raidėmis U, B ir C pažymėti teiginiai: U = Vitas yra studentas ; B = Skirmantas yra studentas ; C = Jonas yra studentas. 1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai
Διαβάστε περισσότεραXXXVII TARPTAUTINĖ FIZIKOS OLIMPIADA 2006 m. liepos 8 17 d., Singapūras
XXXVII TARPTAUTINĖ FIZIKOS OLIMPIADA 006 m. liepos 8 17 d., Singapūras Teorinė užduotis 1 Gravitacija neutronų interferometre Nagrinėsime Collela, Overhauser and Werner neutronų interferencijos eksperimentą
Διαβάστε περισσότεραKietųjų kapsulių užpildymo miltelių mišiniais technologijos kūrimas ir vertinimas
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA Giedrė Paulauskaitė Kietųjų kapsulių užpildymo miltelių mišiniais technologijos kūrimas ir vertinimas
Διαβάστε περισσότεραr F F r F = STATIKA 1 Q = qmax 2
STTIK Mechanika fizinių moksų šaka, naginėjanti mateiaiuosius objektus: kūnus, kūnų sistemas, tų sistemų pusiausvyą, judėjimo dėsnius i mechaninę tapusavio sąveiką. Statika moksas apie pavienius mateiaiuosius
Διαβάστε περισσότεραKinetinė biomolekulių spektroskopija 1. Darbo tikslas šmatuoti BSA (jaučio serumo albumino) ir GFP (žaliai fluorescuojančio baltymo) baltymų fluoresce
Laboratorinis darbas Kinetinė biomolekulių spektroskopija 2008 Vilnius Kinetinė biomolekulių spektroskopija 1. Darbo tikslas šmatuoti BSA (jaučio serumo albumino) ir GFP (žaliai fluorescuojančio baltymo)
Διαβάστε περισσότεραIII.Termodinamikos pagrindai
III.ermodinamikos pagrindai III.. Dujų plėtimosi darbas egu dujos yra cilindre su nesvariu judančiu stūmokliu, kurio plotas lygus S, ir jas veikia tik išorinis slėgis p. Pradinius dujų parametrus pažymėkime
Διαβάστε περισσότεραORLAIVIŲ NEARDOMŲJŲ BANDYMŲ METODAI
Raimondas Stalevičius ORLAIVIŲ NEARDOMŲJŲ BANDYMŲ METODAI Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius studijų
Διαβάστε περισσότερα2014 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija
PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 04 m. birželio 6 d. Nr. (.)-V-69birželio 4 04 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA I dalis Kiekvieno I dalies klausimo
Διαβάστε περισσότεραSTOGO ŠILUMINIŲ VARŽŲ IR ŠILUMOS PERDAVIMO KOEFICIENTO SKAIČIAVIMAS
STOGO ŠILUMINIŲ VAŽŲ I ŠILUMOS PEDAVIMO KOEFICIENTO SKAIČIAVIMAS ST 2.05.02:2008 2 priedas 1. Stogo suminė šiluminė varža s (m 2 K/W) apskaičiuojama pagal formulę [4.6]: s 1 2... n ( g q ); (2.1) čia:
Διαβάστε περισσότεραPatekimo į darbo vietas aukštyje priemonės
Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės Turinys Pratarmė... 5 I. Fiksuotų priėjimo priemonių tarp dviejų lygių darbo vietų parinkimas... 6 1. Pagrindinės
Διαβάστε περισσότεραRimtautas Piskarskas. Fotodetektoriai
Rimtautas Piskarskas Fotodetektoriai Vilnius 2003 Fotodetektorius kas tai? Fotodetektorius tai kietakūnis jutiklis, šviesos energiją paverčiantis elektros energija. hυ E g laidumo juosta Esant net ir silpam
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ELEKTROS SROVĖS STIPRIS ĮTAMPA. VARŽA LAIDININKŲ JUNGIMO BŪDAI
LETVOS FZKŲ DAGJA ŠALŲ NVESTETO JANŲJŲ FZKŲ MOKYKLA FOTONAS ELEKTOS SOVĖS STPS ĮTAMPA. VAŽA LADNNKŲ JNGMO BŪDA LETVOS FZKŲ DAGJA ŠALŲ NVESTETO JANŲJŲ FZKŲ MOKYKLA FOTONAS omas Senkus ELEKTOS SOVĖS STPS.
Διαβάστε περισσότεραAIBĖS, FUNKCIJOS, LYGTYS
AIBĖS, FUNKCIJOS, LYGTYS Aibės sąvoka ir pavyzdžiai Atskirų objektų rinkiniai, grupės, sistemos, kompleksai matematikoje vadinami aibėmis. Šie atskiri objektai vadinami aibės elementais. Kai elementas
Διαβάστε περισσότεραĮVADAS Į FINANSŲ SISTEMĄ
III. AKCIJOS, OBLIGACIJOS IR JŲ VERTINIMAS 5 ATEITIES VERTĖ, DABARTINĖ VERTĖ IR PALŪKANŲ NORMOS Turinys 5.1 Įvadas 5.2 Mokėjimų dabar ir ateityje vertė 5.2.1 Ateities vertė ir sudėtinė palūkanų norma 5.2.2
Διαβάστε περισσότεραMatematinės analizės konspektai
Matematinės analizės konspektai (be įrodymų) Marius Gedminas pagal V. Mackevičiaus paskaitas 998 m. rudens semestras (I kursas) Realieji skaičiai Apibrėžimas. Uždarųjų intervalų seka [a n, b n ], n =,
Διαβάστε περισσότεραKurį bazinį insuliną pasirinkti
Kurį bazinį insuliną pasirinkti g y d y t o j u i p r a k t i k u i L. Zabulienė, Vilniaus universitetas, Vilniaus Karoliniškių poliklinika Cukrinis diabetas (CD) yra viena sparčiausiai plintančių ligų
Διαβάστε περισσότεραIštirti dujų spinduliuotės spektrų ypatumus ir spalvoto tirpalo šviesos sugertį.
1 Darbo tikslai Ištirti dujų spinduliuotės spektrų ypatumus ir spalvoto tirpalo šviesos sugertį. Užduotys 1. Sugraduoti monochromatorių. 2. Išmatuoti vandenilio dujų spinduliuotės spektro Balmerio serijos
Διαβάστε περισσότεραAPLINKOS RADIACINIO FONO MATAVIMAS DOZIMETRAIS
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Taikomosios branduolio fizikos laboratorija Laboratorinis darbas Nr. 6 APLINKOS RADIACINIO FONO MATAVIMAS DOZIMETRAIS Parengė A. Poškus 2014-02-03
Διαβάστε περισσότερα1 Įvadas Neišspręstos problemos Dalumas Dalyba su liekana Dalumo požymiai... 3
Skaičių teorija paskaitų konspektas Paulius Šarka, Jonas Šiurys 1 Įvadas 1 1.1 Neišspręstos problemos.............................. 1 2 Dalumas 2 2.1 Dalyba su liekana.................................
Διαβάστε περισσότερα2.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS
.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS 5.. Pirmoji Bolcao Koši teorema. Jei fucija f tolydi itervale [a;b], itervalo galuose įgyja priešigų želų reišmes, tai egzistuoja tos tašas cc, ( ab ; ), uriame
Διαβάστε περισσότεραVandentiekio ir nuotekų tinklų medžiagos Tinklų klojimas Tinklų renovacija. VGTU Vandentvarkos katedra Paruošė doc. dr.
Vandentiekio ir nuotekų tinklų medžiagos Tinklų klojimas Tinklų renovacija VGTU Vandentvarkos katedra Paruošė doc. dr. Mindaugas Rimeika 1 Pagrindinis reikalavimas vandentiekio vamzdžiams, fasoninėms detalėms,
Διαβάστε περισσότεραSiStemoS informacija
Ecophon Focus Lp Ecophon Focus Lp montuojama su pusiau paslėpta konstrukcija patalpose, kur siekiama pabrėžti patalpų erdvines linijas. Tarp plokščių išilginių briaunų yra platus tarpas, pabrėžiantis norimą
Διαβάστε περισσότερα