Mikroekonomika 4 tema. Rinkos paklausa ir pasiūla

Transcript

1 EKONOMETRINĖS ANALIZĖS KATEDRA Mikroekonomika 4 tema. Rinkos paklausa ir pasiūla Dmitrij CELOV October 3, tema

2 Paskaitos turinys Rinka: formos sandorio sanaudos Paklausa ir pasiūla: funkcija dėsnis veiksniai kiekis kreivė individualioji rinkos Rinkos pusiausvyra: vartotojo ir gamintojo perviršiai pertekliniai nuostoliai Lyginamoji statika ir jos taikymai rinkos pusiausvyros analizei Valstybinis reguliavimas: kainos reguliavimas mokesčiai ir subsidijos reguliavimo pasekmės Elastingumas: kainai pajamoms kryžminis Skaidrė 2/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

3 Rinkos vaidmuo, transakcinės sanaudos Rinka (angl. market) savanoriška ir lygiavertė pirkėjų ir pardavėjų saveikos sistema, kuomet vienodų gėrybių kainos turi tendencija greitai išsilyginti pasirinkimo laisvė, lygios galimybės, bet didelė verslo rizika ekonomikos agentai pagrindiniai saveikos subjektai mainai įvyksta jei pavyksta susitarti dėl kainos savanoriškai perteikiamos nuosavybės teisės sandoris svarbu tiksliai nusakyti kam kas priklauso Sandorio (angl. transaction) sanaudos (R. Coase): informacijos paieška ir derybų procesas kokybinių ir kiekybinių gėrybės parametrų nustatymas nuosavybės teisių nustatymas ir sandorių įvykdymas Rinkos kainos ženklas dėl visuminių poreikių paskatos ieškoti ir taikyti efektyvesnius gamybos būdus, teikti rinkai trūkstamas gėrybes Rinkos perskirsto išteklius efektyviausiai veikiantys e.a. Skaidrė 3/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

4 Rinkos formos Tiesioginis kontaktas Netiesioginis kontaktas Kainos iš anksto nustatytos Kainos nustatomos derybų metų Galutinio naudojimo prekės ir paslaugos Gamybos veiksnių Lokalios Nacionalinės Tarptautinės Skaidrė 4/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

5 Paklausos pusė Individų (namų ūkių) ekonominiai poreikiai motyvuoja vykdyti ekonominę veikla pajamos išleidžiamos prekėms ir paslaugoms poreikių intensyvumas veikia kainas, formuoja paklausa Prielaida: individai yra racionalūs savanaudiški optimizuotojai Norimas įsigyti gėrybės kiekis prie tam tikros kainos paklausos kiekis (angl. quantity demanded) praktikoje noras (paslėptas) gali viršyti galimybes paklausos kiekis srautas (kiek iš viso pagaminta lygis) tai kiekis, kurį pirkėjas nori ir gali įsigyti per tam tikra laikotarpį, esant tam tikrai kainai N.B. dažnai klaidingai tapatinama su paklausa Paklausa (angl. demand) ryšys tarp gėrybės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali įsigyti, ir gėrybės kainos paklausos kiekis tai paklausos reikšmė prie duotos kainos Bendroji rinkos paklausa gaunama, sumuojant tiesiogines individualias paklausos funkcijas, t.y. kiekio kryptimi (horizont.) Skaidrė 5/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

6 Paklausos dėsnis Empiškai pastebėtas dėsningumas (nėra aksioma!) kainai mažėjant pirkėjai nori įsigyti daugiau gėrybės kiekio ceteris paribus kitoms salygoms esant vienodoms Paklausos dėsnis (angl. law of demand) (normaliosios) gėrybės kaina ir paklausos kiekis atvirkščiai proporcingi Šį dėsnį patogu atvaizduoti gėrybės kiekio (Q) ir kainos (P) plokštumoje statinė paklausos kreivė laikas yra fiksuotas ceteris paribus fiksuoja kitus paklausa lemiančius veiksnius Kokie tai veiksniai? Skaidrė 6/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

7 Paklausos veiksniai Paklausa patogu nusakyti per tiesioginę paklausos funkcija (angl. demand function) : Q = D(P, I, T, E, S, P pak, P pap, N,... ) Q nagrinėjamos gėrybės paklausos kiekis P gėrybės kaina (angl. price) paklausos dėsnis D < 0, atvirkštinė paklausos funkcija P(Q) P Kiti veiksniai judina paklausos kreivę Q ir P plokštumoje: P pak P pap I pajamos (angl. income) normalios gėrybės, jei tiesioginė priklausomybė, prastesnės kokybės (angl. inferior), jei atvirkštinė T skoniai (angl. tastes), mada, su laiku keičiasi: psichologija, sociologija, tradicija (pvz. sijonų ilgis) E lūkesčiai (angl. expectations), optimistinė ar pesimistinė ateities prognozė: laukiamos pajamos, tikėtini kainų pasikeitimai S sezoniškumas (angl. seasonality), priklausomybė nuo metų laiko pakaitalų (angl. substitutes) kainos, tiesioginė priklausomybė papildinių (angl. complements) kainos, atvirkštinė priklausomybė N bendras pirkėjų skaičius, tiesioginė priklausomybė Skaidrė 7/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

8 Sezoniškumo poveikis paklausai Pvz Kaip orai veikia paklausa? Gaivieji gėrimai, ledai, karšti gėrimai, elektros ir šilumos vartojimas oro temperatūros Po 2 saulėtų dienų dviračių, riedučių paklausa didėja, tačiau apsaugos kremais nuo saulės pasirūpinama dažniausiai bent savaitę prieš karščius Gaiviųjų gėrimų pardavimai oro drėgmės Prastos oro salygos gali kaip mažinti (mažiau vairuojama) taip ir didinti (rizikingiau) draudiminių įvykių skaičių Statybininkai mėgsta audras ir potvynius daugiau darbo Kokie būtų jūsų pastebėjimai? Skaidrė 8/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

9 Veiksnių poveikis paklausos kreivei Pasikeitimų analizė yra statinė domina galutinė padėtis, kryptis, ne pats judėjimas, jo greitis, pasikeitimo kiekis kokybinės analizės priemonė lyginamoji statika (angl. comparative statics) Skaidrė 9/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

10 Pasiūlos pusė Pagrindinis ekonominis agentas firma, naudoja gamybos veiksnius, kuriuos transformuoja į galutinio naudojimo gėrybes Racionalios firmos dažniausiai pelna siekiančios max Firmos teikia rinkai paslaugas ir pagamintas prekes, jų pateiktas kiekis pasiūlos kiekis (angl. quantity supplied) kiekis, kurį firma nori ir gali pateikti rinkai, esant duotai kainai Pasiūla (angl. supply) ryšys tarp gėrybės kiekio, kurį firma nori ir gali parduoti, ir gėrybės kainos Empirinis pastebėjimas firmos linkusios siūlyti didesnį gėrybės kiekį kylant kainai pasiūlos dėsnis (angl. law of supply) firmos siūlomas gėrybės kiekis yra tiesiogiai susijęs su jos kaina Pasiūla vaizduojama Q ir P plokštumoje kaip pasiūlos kreivė Bendroji rinkos pasiūla gaunama, sumuojant tiesiogines firmų pasiūlos funkcijas, t.y. kiekio kryptimi (horizontaliai) Skaidrė 10/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

11 Pasiūlos veiksniai Pasiūla patogu nusakyti per tiesioginę pasiūlos funkcija (angl. supply function) : Q = S(P, P gv, A, E, S, M,... ) Q nagrinėjamos gėrybės pasiūlos kiekis P gėrybės kaina (angl. price) pasiūlos dėsnis S P > 0 Kiti veiksniai judina pasiūlos kreivę Q ir P plokštumoje: P gv gamybos veiksnių (angl. production factors) kainos atvirkštinė priklausomybė A technologinė pažanga (lygio kintamasis), pažangesnė technologija didina gamybos apimtis E lūkesčiai dėl kainų, paklausos pasikeitimo atsargos S sezoniškumas: statybų darbai, žemės ūkis M bendras konkurentų skaičius didina rinkos pasiūla Skaidrė 11/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

12 Veiksnių poveikis pasiūlos kreivei Tiek paklausos, tiek pasiūlos kreivės padėtį veikia viešojo sektoriaus sprendimai ekonominė (fiskalinė ir pinigų) politika Skaidrė 12/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

13 Pasiūla įvairiais laikotarpiais Trys laikotarpiai: a) momentinis trumpiausias, staigiai padidinti ar sumažinti pasiūlos kiekio negalima, laikoma, kad pasiūlos kiekis pastovus kaip besikeistų kaina (pvz. būtų skaičius, šių metų derliaus kiekis) b) trumpalaikis kai kurie gamybos veiksniai kintami, todėl ir pasiūla atsako į kainos pasikeitimus (pvz. kiek pomidorų galima išauginti viename vazonėlyje?) c) ilgalaikis praktiškai visi veiksniai kintami, todėl nedidelis kainos pasikeitimas reikšmingas pasiūlos kiekio pasikeitimas Skaidrė 13/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

14 Rinkos pusiausvyra Rinkoje yra pusiausvyra (angl. market equilibrium), kai rinkos (pusiausvyros) gėrybės kaina yra tokia, jog gėrybės paklausos kiekis, kurį pirkėjai nori ir gali pirkti, sutampa su pardavėjų gėrybės pasiūlos kiekiu, kurį jie gali ir nori parduoti Q S = Q D = Q E, P S = P D = P E Kaip ir kodėl konkurentinės jėgos veda paklausos ir pasiūlos sistema prie pusiausvyros? L.Walras rinka atlieka racionalizavimo funkcija, perskirsto gėrybes tiems kas jas vertina labiausiai nuo Q D Q S skirtumo, tačiau keičiama rinkos kaina derybos, arba tie kas gavo pigiau perparduoda, tiems kas vertina brangiau trumpalaikė, nes kainos koreguojamos greitai A.Marshall rinka atlieka perskirstymo funkcija, rodo kur geriausiai nukreipti gamybos išteklius nuo P D P S skirtumo, tačiau keičiama rinkos pasiūla teigiamas skirtumas daugiau paskatų įeiti į rinka, neigiamas firmos bankrutuoja ilgalaikė, nes pasiūlos (kiekio) pasikeitimai trunka Skaidrė 14/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

15 Kaip nustatoma pusiausvyros kaina pagal L.Walras pagal A.Marshall Rinkos (A. Smith, nematomos rankos) mechanizmas didina išteklių panaudojimo efektyvuma Skaidrė 15/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

16 Santrauka Rinka tai socialinis įrankis siejantis pirkėjus ir pardavėjus, efektyviai mažinamos sandorių sanaudos, skatina efektyvesnį išteklių panaudojima ir visuminių poreikių patenkinima Paklausos dėsnis sieja paklausos kiekį ir kaina per atvirkštinę priklausomybę, o pasiūlos per tiesioginę Kiti veiksniai keičia paklausos (pajamos, pakaitalų ir papildinių kainos, skoniai,... ) ir pasiūlos (technologija, gamybos veiksnių kainos,... ) kreivių padėtis gėrybės kainos ir kiekio plokštumoje naudingas analizės įrankis lyginamoji statika N.B. Kreivių pasikeitimus reikia skirti nuo kiekių pasikeitimų pasikeitimai išilgai paklausos ar pasiūlos kreivių Rinkos paklausa ir pasiūla gaunamos sudedant tiesiogines individualias paklausos ir firmų pasiūlos funkcijas Konkurentinės išsivysčiusių rinkų jėgos stumia pardavėjų ir pirkėjų norus ir galimybes prie pusiausvyros, tam naudojamas trumpalaikis L.Walras derybų procesas, arba ilgalaikis A.Marshall gamybos veiksnių perskirstymo mechanizmas Skaidrė 16/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

17 Savokos rinka rinkos formos sandorių (transakcinės) sanaudos paklausos kiekis paklausa rinkos paklausa tiesioginė ir atvirkštinė paklausos funkcija pajamos normalioji gėrybė prastesnės kokybės gėrybė pakaitalai papildiniai lyginamoji statika pasiūlos kiekis pasiūla rinkos pasiūla tiesioginė ir atvirkštinė pasiūlos funkcija rinkos pusiausvyra racionalizavimo funkcija perskirstymo funkcija Skaidrė 17/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

18 Rinkos pusiausvyros stabilumas Analogija su sistemų dinamikos pusiausvyros stabilumu Dinamika rinkos kaina yra funkcija nuo laiko P(t) Sistema pakl. ir pas. lygtys kartu su pusiausvyros tapatybe Pusiausvyros stabilumas: absoliutusis konverguojama prie vienos kainos santykinis konverguojama prie kainų intervalo globalusis konverguojama iš bet kurios pradinės kainos P 0 0 lokalusis konverguojama, kai P 0 [P 1, P 2 ] Voratinklio modelis (angl. cobweb model) ekonomikoje, rodo kaip gamintojai keičia gamybos apimtis Q S,t = S(P t 1 ) Skaidrė 18/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

19 Deficitas ir perteklius Konkurentinės rinkos pusiausvyra Pareto efektyvi negalima pagerinti kieno nors gerovės nepabloginus kitų gerovės Ar visada rinkos yra pusiausvyroje? noras pirkti žemesnis nei noras parduoti P S > P D arba Q D < Q S vartotojai kainos didelės, gamintojai supirkimo kainos mažos valstybinis kainų reguliavimas perteklius arba deficitas rinkoje, Pareto neefektyvu Kuo rizikuojama reguliuojant kainas? Skaidrė 19/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

20 Valstybinis reguliavimas Pusiausvyroje vartotojo mokama pusiausvyros kaina yra žemiau rezervavimo kainos vartotojo perteklius gamintojo pardavimo kaina didesnė nei bendrosios gamybos sanaudos gamintojo perteklius Vyriausybės vykdoma ekonominė politika rinkos pusiausvyra veikia, reguliuojant kainas: tiesiogiai nustatant minimalias (angl. floor) ir maksimalias (angl. ceiling) kainas jei P min < P E deficitas, jei P max > P E perteklius netiesiogiai per mokesčius ir subsidijas Mokesčiai ir subsidijos: kiekio mokesčiai (subsidijos) kiekvienas vienetas nepriklausomai nuo kokybės apmokestinamas ar kompensuojamas vienoda suma (P D = P S + t, P D = P S s), akcizai vertės mokesčiai (subsidijos) proporcingai apmokestinamas, kompensuojamas kiekvienas vienetas (P D = P S (1 + τ), P D = P S (1 σ)) Kas iš tikrųjų moka mokesčius ar gauna subsidijas? Skaidrė 20/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

21 Lyginamosios statikos taikymo pavyzdys L.s. analizei nesvarbu kas pagal įstatyma moka mokesčius ar gauna subsidijas svarbu, kad kažkas juos sumoka ar gauna P D (Q E ) = P S (Q E ) + t P D (Q E ) t = P S (Q E ) Pusiausvyros kiekis, vartotojo ir gamintojo perviršis nuo įstatyminio priskyrimo nepriklauso Vartotojams ir gamintojams svarbu kieno našta didesnė, ir kas faktiškai kenčia nuo reguliavimo Pvz.4.1. Tiesinės paklausos ir pasiūlos funkcijos D(p) = a b p, S(p) = c + d p, a > c, iš D(p) = S(p) p = a c q = ad+bc b+d, tas pats išplaukia iš atvirkštinių funkcijų P D(q) = a q b ir P S (q) = q c d lygybės Mokesčio t poveikis pusiausvyrai: P D = P S + t a b (P S + t) = c + d P S PS = a c b t d+b, PD = a c+d t d+b mokestis veikia tiek PD, tiek P S d+b, Skaidrė 21/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

22 Paklausos ir pasiūlos elastingumas Ar pusiausvyra bus stabili, kas iš tikrųjų sumoka mokesčius ar gauna subsidijas priklauso nuo paklausos ir pasiūlos elastingumo kiekių jautrumo kainos atžvilgiu P.S. Tinka visiems paklausos ir pasiūlos veiksniams, ne tik kainai Paklausos ir pasiūlos elastingumas (angl. elasticity) kurio nors veiksnio atžvilgiu rodo santykinį (procentinį) paklausos ar pasiūlos kiekio pasikeitima veiksniui pasikeitus 1 procentu Santykinis kava iš automato pabrango 1Lt, o jei dviračio kaina? Paklausos elastingumas kainos atžvilgiu: E D P = Q D(P) Q D (P) : P P = Q D P P Q D Iš paklausos dėsnio E D P 0, todėl patogiau lyginti E D P Elastingumas gali būti skaičiuotas intervale (P/Q D dalis): lankinis elastingumas atkarpos viduryje, (P 1 + P 2 )/(Q D,1 + Q D,2 )) imant kaina ir kiekį pasikeitimo pabaigoje Jei funkcija tolydžiai diferencijuojama taške (Q D, P) taškinis elastingumas Q D (P) P Q D logaritminė išvestinė Skaidrė 22/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

23 Paklausos elastingumas kainai Pvz. Tiesinė paklausos funkcija: E P D = b P Q D, E = E P D : E P D = absoliučiai elastinga E P D > 1 (santykinai) elastinga E P D = 1 vienetinio elastingumo (svarbu esant rinkos galiai) E P D < 1 (santykinai) neelastinga E P D = 0 absoliučiai neelastinga Pvz. Pastovaus elastingumo paklausos funkcija: Q D (p) = ap b E P D = b Skaidrė 23/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

24 Paklausos elastinguma lemiantys veiksniai Pakaitalai kuo daugiau gėrybė turi pakaitalų tuo jos paklausa elastingesnė gėrybės rinkos apibrėžimo Pvz Kuomet apibrėžimas svarbus... Empirika druskos paklausa neelastinga kainai Iš tikrųjų druska (NaCl) sudėtinga pakeisti Ekstra rūšies druska jau pakeist lengviau paklausa elastingesnė Ekstra druska parduodama Rimi parduotuvėje dar lengviau detalesnis atvejis nutolęs nuo bendro druskos apibrėžimo Poreikio lygmuo prabangos (elastinga, automobilis 1,8, restoranai 2,3) ar pirmojo būtinumo (neelastinga, maistas 0,15, elektra 0,2) Poreikio intensyvumas užtenka pinigų patenkinti (maža dalis vartojimo krepšelyje) neelastinga, atsargos elastingiau Laikas, lūkesčiai ilgesniame horizonte atsiranda daugiau pakaitalų, efektyvesnė gamyba, didesnės pajamos kaip taisyklė elastingesnė (elektra ilguoju laikotarpiu 2) Skaidrė 24/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

25 Kryžminis elastingumas, ryšys su pajamomis Kryžminis paklausos elastingumas (angl cross elasticity of demand) rodo kaip pasikeitus kitos gėrybės kainai pasikeičia nagrinėjamos gėrybės paklausa: Ex,y D = Q X (P) Q X (P) Ex,y D > 0 pakaitalai (tobulieji, jei ) E D x,y < 0 papildiniai (tobulieji, jei ) E D x,y = 0 nėra susiję : P Y P Y = Q X P Y PY Q X N.B. kryžminiam elastingumui (kaip ir koreliacijoms) interpretuoti svarbu pašalinti pajamų poveikį vėliau nagrinėsime Firmoms turinčioms rinkos galia siūlomas kiekis veikia rinkos kaina (pvz. monopolija) aktualu bendras pajamas (angl. total revenue) TR = P(Q) Q susieti su elastingumu: E D P E D P E D P > 1 tuomet, kai P TR nedideli P < 1 tuomet, kai P TR empirinė taisyklė, monopolistas stengiasi negaminti neelastingoje srityje = 1 yra TR maksimumo taškas Skaidrė 25/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

26 Paklausos elastingumas pajamoms Paklausos elastingumas pajamoms atspindi procentinį paklausos kiekio pasikeitima, pajamoms pasikeitus 1 procentu: E D I E D I E D I = Q D(I) Q D (I) : I I = Q D I I Q D < 0 blogesnės kokybės (angl. inferior) gėrybių (nepatrauklios) makaronai, šlapi dešra, bulvės, pigūs rūbai vartotojas kaip kokybiškesnių gėrybių pakaitalus pasirenka dėl labai žemų pajamų yra toks pajamų lygis nuo kurio pajamų dalis skiriama blogesnės kokybės gėrybėms mažėja > 0 normaliosios gėrybės 0 < EI D < 1 būtiniausios (angl. necessities) gėrybės, padengia pirminius poreikius didėjant pajamoms pasiekia prisotinimo taška (duona, druska, degtukai) EI D 1 prabangos (angl. luxury) gėrybės, neturi prisotinimo taško būtiniausių ir prabangos gėrybių suskirstymas nuo konteksto E.Engel dėsnis būtinajai gėrybei, kurios 0 < EI D < 1, būtinai yra prabangos gėrybė EI D 1 visos gėrybės negali tenkinti vien pirminius poreikius Skaidrė 26/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

27 Pasiūlos elastingumas kainai Procentinis pasiūlos pokytis gėrybės kainai pasikeitus 1 procentu: EP S = Q S(P) Q S (P) Iš pasiūlos dėsnio EP S 0 Pasiūla lemiantys veiksniai: Laikas: : P P = Q S P P Q S E S P = 0 momentinis, didėjant paklausai gamintojas nepajėgus atsakyti E S P > 0 trumpalaikis, dalis gamybos veiksnių gali būti pakeisti E S P >> 0 ilgalaikis, praktiškai visi gamybos veiksniai, firmų skaičius kinta Pakaitalai didesnis pakaitalų ir konkurentų skaičius elastingesnė Atsargos erdvė spekuliacijoms greitai gendantys produktai mažiau elastingi nei esant galimybei atidėti pardavima dėl paklausos pasikeitimo lūkesčių ateičiai Skaidrė 27/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

28 Elastingumas ir valstybinis kainų reguliavimas Kas daugiausiai nukenčia dėl kainų reguliavimo (mokesčių)? Vartotojų ir gamintojų perviršių pasikeitimai paklausos ir pasiūlos elastingumų palyginimas Našta perkeliama tam kieno elastingumas mažesnis pasiūla absoliučiai (ne)elastinga kas moka visa mokestį? Net jei surinkta mokesčio našta visa atiduodama kaip kompensacija vartotojams ir gamintojams perteklinis nuostolis visų nepagamintų ir nesuvartotų prekių vertė ekonominės ir socialinės politikos teigiami išoriniai poveikiai turi atsverti perteklinius nuostolius, reguliuoti ten kur būtina Skaidrė 28/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

29 Santrauka Sistemos dinamika ir voratinklio modelis leidžia ištirti rinkos pusiausvyros stabiluma: absoliutus, santykinis, lokalus ir globalus Rinkos nebūtinai yra pusiausvyroje neišvystytos rinkos, nuokrypiai deficitas ar perteklius gali būti dirbtinai sukurtas dėl valstybinio reguliavimo tiesiogiai arba per subsidijų ir mokesčių sistema Paklausos ir pasiūlos jautrumo veiksnių pokyčiams analizei svarbi priemonė yra elastingumas parodo santykinį (procentinį) kiekio pokytį paklausos ar pasiūlos veiksniui pasikeitus 1 procentu ceteris paribus salygomis lyginamoji statika Elastingumas padeda rūšiuoti ir apibūdinti gėrybes ir jų savybes: pakaitalai ir papildiniai, kokybės, būtinumo prasme, laiko atžvilgiu, leidžia nustatyti mokesčių našta (subsidijų nauda) didesnė tiems kieno elastingumas mažesnis Mokesčiai (subsidijos) duoda negražintina perteklinį nuostolį Pareto neefektyvumo šaltinis ekonomiškai (naudos-sanaudų analizės) pagrįsta ekonominė ir socialinė politika turi pasverti šias alternatyviasias sanaudas su alternatyviaja nauda išorės ilgalaikiais ir trumpalaikiais teigiamais poveikiais Skaidrė 29/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

30 Savokos sistemos dinamika pusiausvyros stabilumas voratinklio modelis Pareto efektyvumas vartotojo perteklius gamintojo perteklius kainų reguliavimas kiekio mokestis kiekio subsidija vertės mokestis vertės subsidija elastingumas lankinis elastingumas taškinis elastingumas tiesinė paklausa pastovaus elastingumo paklausa kryžminis elastingumas pakaitalai papildiniai perteklinis nuostolis Skaidrė 30/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema